IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS
VIEŠNAGĖ MASKVOJE
Negalima užsisklęsti. Antraip nutiks kaip tiems kinams, atsitvėrusiems nuo pasaulio ilgiausia siena ir neišvengusiems atsilikimo. Norint suvokti tikrąją savo padėtį, pravartu apsižvalgyti aplinkui. Geriausia ir objektyviausia - pasidomėti kaimynais, palyginti juos ir save. Šios tiesos neužmiršo ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių sąjungai priklausančių įmonių direktoriai, kurie, vadovaujami LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojo Stanislovo Plauškos, vasaros pradžioje lankėsi Rusijos sostinėje Maskvoje. Mūsų gamybininkus domino Rusijos aklųjų draugija (RAD). Koks jos gamybinis potencialas? Kaip gyvena neregiai? Pasak lietuvius lydėjusio RAD darbuotojo Valentino Zaicevo, aklieji bei silpnaregiai gyvena neblogai. Be jiems priklausančių socialinių garantijų, visi norintys aprūpinami darbu.
Remiantis žurnale "Naša žyzn" 4 numeryje išspausdinta informacija, Rusijoje veikia 180 aklųjų draugijai priklausančių įmonių. Jose dirba 43 tūkst. darbuotojų, iš jų - 23 tūkst. žmonės su regos negale. Vien tik per 2000 metus produkcijos buvo pagaminta už 4320 milijonų rublių (apie 617 milijonų litų). RAD priklausančiose įmonėse, esančiose 72 regionuose, yra gaminama daugiau nei 1000 pavadinimų prekių.
Išsamesniais kelionės įspūdžiais bei apmąstymais žurnale "Mūsų žodis" sutiko pasidalinti LASS Vilniaus įmonės direktorius LEONAS KIRKILOVSKIS.
Mokomės iš kaimynų
Rusija - ne pirmoji šalis, kurią aplankėme. Prieš kelerius metus buvome Lenkijoje, vėliau teko lankytis Latvijoje, Baltarusijoje, Olandijoje. Visur su mumis buvo dalijamasi patirtimi, idėjomis. Anksčiau buvo vienas aklųjų gyvenimo modelis, viena sistema. Subyrėjus Tarybų Sąjungai, žlugus socializmui, kiekviena valstybė tik su jai būdinga ekonomine sankloda ėmė vystytis savitai. Minėtos valstybės taip pat vystosi pagal skirtingus ekonominius modelius. Tikslinga iš jų paimti tai, kas geriausia, o tai, kas nepažangu, atmesti. Štai Latvijoje neregių įmonės visiškai merdi, ir jie viliasi vos ne iš pelenų prikelti gamybą. Deja, nežinau, kokio reikėtų keltuvo norint tai padaryti. Akivaizdu: tokia "reanimacija" beprasmė. Lenkijoje padėtis kitokia. Ten neregių įmonės klesti. Baltarusijoje neregių įmonės taip pat klesti. Aišku, gamybos lygis prastas: sunku būtų konkuruoti su kokybiška produkcija iš Europos. Bepigu baltarusiams klestėti turint pašonėje tokią didžiulę rinką kaip Rusija. Baltarusių sėkmę sąlygoja ne produkcijos kokybė, o pigumas. Jie prekes parduoda pigiau netgi už rusus. Aišku, olandiškas gamybos modelis - mums tik svajonė. Jos tektų siekti ne vieną dešimtį metų.
Įdomiausia gamybininkų padėtis pačioje Rusijoje. Tai labai įdomus ekonominis vystymosi modelis, kuriame, be socializmo liekanų, ryškūs ir kapitalistinės rinkos dėsniai. Rusijos akliesiems gamybininkams palankiausias faktorius - didelė rinka, kuri diktuoja gamybos apimtis bei pagaminto produkto realizavimą, kaštus. Rusijos gamybininkams neiškyla problemų, ką gaminti ir kaip pagamintą prekę parduoti. Jie už parduotą prekę pinigus gauna iš karto. O mes turime laukti užmokesčio 3-4 mėnesius.
Rusijos aklųjų draugijai priklausančių įmonių padėtis gan įvairi: vienos bankrutuoja, kitos dirba epizodiškai, trečios klesti ir gauna milijoninį pelną. Viena iš pagrindinių krypčių yra elektroinstaliaciniai gaminiai, įvairios detalės bei smulkūs surinkimo mazgai automobilių pramonėje. Įmonėse dirbama dvejopai. Yra stacionarus ir namudinis darbas. Didžiausioje įmonėje dirba apie 1200 darbininkų. Visi žmonės su regos negale, norintys dirbti, priimami į darbą.
Natūraliai kyla klausimas - kodėl Rusijoje klesti neregių gamyba? Sėkmingą gamybą įtakoja kelios priežastys: pirmoji - pagamintą vidutinės kokybės gaminį nesunku parduoti. Kodėl? Rusijos rinka skirstoma į 3 kategorijas: Sibire galima nesunkiai parduoti prastos kokybės prekę, centrinėje Rusijoje realizuojami vidutinės kokybės gaminiai, Maskvoje, Sankt Peterburge parduodamos tik labai kokybiškos prekės.
Kitas sėkmės garantas - žaliavos. Rusijos gamybininkams žaliavų nereikia pirkti užsienyje. Vietinės žaliavos pigios. Nereikia užmiršti - čia pigesnė ir darbo jėga. Darbininkas vidutiniškai per mėnesį uždirba 200 Lt (sveiko darbininko vidutinis mėnesio atlyginimas - apie 400 Lt). Neregys, silpnaregis darbininkas gali tų 200 Lt ir neuždirbti. Atlyginimas mokamas remiantis tokiu principu: įmonė, gavusi gamybinį užsakymą, darbo užmokestį dirbantiems su regėjimo negale dalina po lygiai. Fiksuoto darbo užmokesčio nėra. O Lietuvoje minimalus darbo užmokestis - 430 Lt. Jį darbininkui privalai mokėti kiekvieną mėnesį.
Rusijoje neregiai gamybininkai turi daug lengvatų. Čia fizinių asmenų pajamų mokestis valstybei - 38 proc. Pas mus šis mokestis sudaro 33 proc. RAD priklausančios įmonės nuo šio mokesčio atleistos. Lietuvoje socialinio draudimo mokestis - 34 proc. LASS priklausančios įmonės moka ne 34 proc., o pusę. Rusijoje pelno mokestis - 35 proc. RAD įmonės nuo jo atleistos - taip pat, kaip ir LASS įmonės. Rusijos gamybininkai nemoka pridėtinės vertės mokesčio skirtumo. Šis mokestis yra 20 proc. Pas mus - 18 proc. LASS įmonės atleistos nuo šio mokesčio.
Kaip ir pas mus Lietuvoje, taip ir Rusijoje, yra didžiulė problema įdarbinant žmones atviroje visuomenėje. Nors ir taikoma kvota, žmonių su negale įdarbinimas kitose organizacijose problemiškas, nes darbdaviai geriau moka baudas, nei vykdo šios kvotos sąlygas. Rusijos aklųjų ir silpnaregių įmonės, įdarbindamos akluosius žmones, vienai naujai darbo vietai steigti gauna 25 000 Lt, kurie mokami iškart įdarbinant žmogų. Todėl įdarbinant daugiau žmonių iš karto gaunama solidi pinigų suma, už kurią perkami nauji įrengimai bei diegiamos naujos gamybos technologijos.
Kita svarbi lengvata - muitai. Rusijos aklųjų draugija išsikovojo iš valstybės jai naudingą importuojamų prekių muitų sistemą. Štai pavyzdys: Rusijos verslininkas nori iš mūsų įmonės nupirkti gaminių. Tuos pačius gaminius, bet prastesnės kokybės, gamina RAD įmonės. Verslininkas už įvežtus į savo šalį gaminius turės sumokėti 60 proc. pirkinio vertės dydžio mokesčius. Aišku, tokiomis nepalankiomis sąlygomis importuoti svetimose šalyse pagamintą produkciją neverta. Šitaip apsaugoma vietinė rinka. Rinkos apsauga - beveik visose gamybos veiklos srityse. Gal todėl Rusijos gatvėse tiek daug "Moskvičių" bei "Žigulių". Apie šias mašinas užsiminiau neatsitiktinai. RAD įmonės glaudžiai bendradarbiauja su automobilių gamintojais. Aklieji gamina nemažai įvairiausių automobilinių mazgų, detalių. Įmonė, gaudama nuolatinių užsakymų iš automobilių gamintojų, gali prognozuoti konkretaus darbo apimtis.
Parduodant gaminius svarbią vietą užima reklama. Įmonės, gaminančios tą pačią produkciją, stengiasi kuo originaliau pristatyti savo prekę. Rusijos neregiai gamybininkai puikiai suvokia reklamos svarbą. Jie nuolat per didžiausius šalies televizijos kanalus reklamuoja savo įmonių gaminius. Į pagalbą pasitelkiamas ir radijas. Jiems bepigu tai daryti. Pagal Vyriausybės potvarkį Rusijos aklieji atleisti nuo reklamos mokesčio. Kitais žodžiais tariant, neregių reklama turi būti transliuojama nemokamai.
Maskvos įmonėse akivaizdi pažanga
Palyginus Maskvos įmones prieš dešimtmetį ir dabar - skirtumas kaip dienos ir nakties. Pirmiausia iš 11 veikusių RAD įmonių liko tik 9. Daugelio įmonių gaminama produkcija yra itin geros kokybės. Kai kurios žaliavos importuojamos. Gerą gaminio kokybę bei našų darbą garantuoja ir nuolat atnaujinama technika: staklės, kitokie įrengimai. Visa tai perkama užsienyje. O kas gi sąlygojo tokį spartų techninį atsinaujinimą? Yra kelios priežastys. Visų pirma RAD centro valdyba išlaikoma įmonių. Kiekviena įmonė, atsižvelgiant į jos pajėgumą, privalo pervesti konkrečius fiksuotus mokėjimus į centralizuotą fondą. Iš gautų pinigų išlaikomas RAD centro valdybos aparatas, dalis lėšų skiriama socialinėms reikmėms. Taigi RAD centro valdyba tiesiogiai suinteresuota įmonių stiprinimu bei techniniu jų atnaujinimu. Tuo tikslu įkurtas atskiras fondas, kurio lėšos skiriamos pažangioms technologijoms diegti, naujoms staklėms pirkti. Šioms reikmėms pinigų gaunama iš darbo biržos, iš valstybinės programos. Įmonininkai nevengia ir kreditų.
Gamybą atnaujinti verčia ir rinkos reikalavimai. Yra nemažai konkurentų. Besilankydami 9-ojoje Maskvos RAD įmonėje stebėjomės 10-čia naujų vakarietiškų "LG" firmos termoplasto automatų. Kita įmonė turėjo 5 tokius pačius įrengimus. Vieno termoplasto kaina - 250 tūkst. Lt. Kadangi įdiegti nauji termoplasto automatai, tai užtikrinamas didesnis darbo našumas. Be to, yra ypatingai tikslūs ir kokybiški gaminiai. Su naujomis staklėmis dirbama 3 pamainomis. Keli tokie automatai jau dirba ne pirmus metus. Kolegos iš Rusijos džiaugėsi, jog automatai dar nebuvo sugedę. Elektros instaliacijos gamybos srityje rusai atsisako gaminių presavimo, pereina prie liejimo. Liejant tikslesni gaminių parametrai, didesnis darbo našumas.
Nors ir akivaizdus techninis progresas, kol kas 70 proc. gaminių gaminama senais įrengimais, o 30 proc. - naujais.
RAD priklausančios įmonės gamina labai daug įvairiausių gaminių. Vyrauja dvi gamybos kryptys.
Elektrotechnikos gaminiai. Gaminami įvairūs mazgai magnetofonams, įvairios ritės, pramoniniai, stalo bei pakabinami šviestuvai, gaubtuvai, detalės, skirtos įvairiems pramonės įrenginiams.
Elektroinstaliaciniai gaminiai. Čia asortimentas labai didelis: kištukiniai lizdai, kištukai, jungtukai, šviesos jungikliai, ilginamieji laidai, elektros skirstymo dėžutės, elektros lempučių cokoliai bei daug kitokios produkcijos.
Be minėtų gaminių, neužmiršta ir tradicinė aklųjų produkcija: šluotos, įvairiausi šepečiai, teptukai, stiklainių dangteliai. Rusijos neregiai įsisavina ir naujas gamybos šakas. Yra siuvami drabužiai iš trikotažo, darbui skirti drabužiai. Gaminami ir baldai bei furnitūra. Veikia plastmasinių butelių gamybos linija. Bandoma daryti gaminius iš medienos bei vytelių.
Nors Rusijos aklieji darbininkai sąlyginai uždirba nedaug, jie gauna paramą iš RAD - ne tik materialią, bet ir įvairiausių lengvatų. Rusijoje yra nemažai socialistinės sistemos liekanų. Neregiai su palydovais gali nemokamai ilsėtis trijose sanatorijose, kurias išlaiko Rusijos aklųjų draugija.
Rūpinimasis kadrais
Viešint Maskvoje, lankantis įmonėse, į akis krito vadovų tarpusavio santykiai. Jie tikrai šilti, dalykiški bei draugiški. Kartą per metus visiems RAD įmonių vadovams suorganizuojama kelionė į kokią nors Vakarų šalį - svetur įgyta patirtis tikrai naudinga. Aišku, įmonių vadovai nėra skriaudžiami. Lyginant vidutinio darbininko atlyginimą su įmonės direktoriaus, pastarasis 14 kartų didesnis. Centro valdybos vadovai suinteresuoti vadinamu antruoju vadovaujančiu kadrų ešelonu. Tam tikslui įkurtas visos Rusijos aklųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo institutas, kurį išlaiko Rusijos aklųjų draugija. Į šį institutą kviečiami mokytis aklieji ir silpnaregiai, perspektyvūs ir gabūs dirbti vadovaujamą darbą žmonės. Kursų trukmė - 3 mėnesiai. Grupėje mokosi 30 žmonių. Jie mokomi naudotis kompiuteriais bei įvairiomis specialiai kompiuteriams parašytomis ir aklųjų darbui pritaikytomis programomis. Taigi institute rengiama nauja įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pamaina.
Užrašė Henrikas STUKAS
