GYVENIMO AKTUALIJOS

Henrikas STUKAS

INVALIDŲ REIKALŲ TARYBOJE - NE PYRAGAI


Iki 1990 metų - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - beveik nieko nebuvo daroma, kad neįgalieji būtų reabilituojami ir integruotųsi į visuomenę. Tik akliesiems ir kurtiesiems atstovavo nevyriausybinės organizacijos. Kiti neįgalieji buvo visai atskirti nuo visuomenės. Po nepriklausomybės atgavimo situacija pasikeitė: sparčiai pradėjo kurtis vis daugiau neįgaliuosius vienijančių ir jų interesus ginančių visuomeninių organizacijų. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota per 50 respublikinį statusą turinčių neįgaliųjų visuomeninių organizacijų. 1991 m. priimtas Invalidų socialinės integracijos įstatymas ir 1992 m. patvirtintos Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos programos kryptys 1992 - 2002 metams sudarė galimybę neįgaliųjų organizacijoms aktyviai dalyvauti neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos procese. 1992 m. vadovaujantis invalidų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsniu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Lietuvos invalidų reikalų taryba, greitai švęsianti savo veiklos 10 metų jubiliejų. Per dešimtmetį yra nuveikta nemažai darbų. Apie Tarybos darbą, neįgaliųjų padėtį bei iškylančias problemas žurnalui "Mūsų žodis" sutiko papasakoti Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriato vadovė GENOVAITĖ PALIUŠIENĖ.

Invalidų reikalų taryba

1992 metais įsteigiama Lietuvos invalidų reikalų taryba (toliau Taryba) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ji padeda Vyriausybei rengti Valstybinę medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos programą, koordinuoja neįgaliųjų medicininę, profesinę, socialinę reabilitaciją bei integraciją. Tarybą sudaro 6 respublikinių visuomeninių neįgaliųjų organizacijų ir tiek pat valstybės institucijų (ministerijų) atstovai. Ministerijos į Tarybą deleguoja po vieną savo viceministrą arba departamento vadovą. Kas invalidų reikalų taryboje atstovauja neįgaliųjų organizacijoms, sprendžia jos pačios.

Tarybai keliami keli veiklos uždaviniai: padėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuoti neįgaliųjų reikmes atitinkančią socialinę politiką; siekti, kad neįgalieji aktyviai dalyvautų sprendžiant su jų gyvenimu ir veikla susijusius klausimus; rūpintis neįgaliųjų integracija į visuomenę; kaupti informaciją apie neįgaliųjų problemas ir supažindinti su jomis visuomenę; koordinuoti valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų, dirbančių negalės srityje, vykdomas neįgaliųjų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programas. Vienas Tarybos uždavinių yra Vyriausybei padėti formuoti socialinę politiką bei teisinių dokumentų ir aktų rengimą.

Vyriausybių kaita - ne į naudą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra stabilios. Nuolatinė jų kaita įtakoja ir Tarybos darbą. Besikeičiant vyriausybėms, kinta ir Tarybos sudėtis, ministerijos deleguoja naujus viceministrus ar departamentų vadovus. Nemažai prireikia laiko, kol jie iš naujo susipažįsta su neįgaliųjų problemomis. Mažėjant valstybės biudžeto pajamoms, mažėja ir lėšų neįgaliųjų reabilitacijai ir integracijai. Pasak G. Paliušienės: "Nuo 1996 m. iš valstybės gaunamos lėšos neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos reikmėms smarkiai mažėja. 1999 m. iš valstybės biudžeto programoms vykdyti negauta daugiau nei 4 milijonų litų. Todėl programų vykdytojai partneriams ir rangovams įsiskolino daugiau nei 1,6 milijono litų. 2000 m. reabilitacijos ir integracijos programoms buvo numatyta 21 milijonas 430 tūkstančių litų. Iš jų pirmiausia buvo grąžintos skolos. Praėjusiais metais lengviau atsikvėpti galėjome tik tada, kai Vyriausybė ir Seimas invalidų reikmėms papildomai paskyrė 2,7 milijono litų. Šiais metais mūsų biudžetas sumažintas 15 procentų lyginant su 2000 metais. Šių metų biudžetas - 20 milijonų 203 tūkstančiai litų. Kadangi lėšų poreikis programoms vykdyti po ekspertų vertinimo tenkinamas apie 60 procentų, buvo prašoma papildomai lėšų. Deja, į mūsų prašymus neatsižvelgta. Vyriausybė papildomai paskyrė tik 166 tūkstančius litų. Gaila, bet neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos procesas dėl lėšų trūkumo nėra toks spartus, kaip mes visi to norėtume. Skaudu, kad Vyriausybės strateginių prioritetų sąraše nėra socialinės apsaugos. Tikimės, kad nauja Vyriausybė įtrauks į strateginių prioritetų sąrašą ir socialinę apsaugą."

Ypač socialinę sferą skriaudžia savivaldybės. Jos neįgaliųjų socialinėms reikmėms, socialinių paslaugų centrų, tarnybų veiklai bendruomenės lygmenyje skiria vis mažiau lėšų. Skirtų pinigų vos pakanka išmokėti socialinėms pašalpoms. Lėšų paslaugoms teikti beveik nelieka. Tokia savivaldybių pozicija tik blogina neįgaliųjų padėtį. "Neįgaliam asmeniui suteikiama vis mažiau paslaugų, nors paslaugoms paklausa didžiulė. Dėl to neįgaliojo integracija į visuomenę vyksta vangiai ir lėtai. Nubraukiamas beveik dešimties metų darbas. Tapęs savarankiškas neįgalus žmogus nebijo išeiti iš namų. Ryžtasi imtis verslo. Manau, savivaldybės turėtų suprasti: savarankišką žmogų pigiau išlaikyti teikiant būtinas paslaugas, negu apgyvendinti jį globos namuose ar pensionuose," - įsitikinusi G. Paliušienė.

Taryba šių metų birželio 21 dienos posėdyje nusprendė prioritetine tvarka remti socialinių paslaugų teikimo programas bendruomenės lygyje, siekti, kad neįgaliesiems, socialiai remtiniems mūsų valstybės piliečiams būtų teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos.

Deja, mažėjant paslaugų apimtims, mažėja ir neįgalių žmonių lengvatų, nes jos priklauso nuo valstybės ekonominės bei finansinės padėties. Smunkant pragyvenimo lygiui, mažėjančios lengvatos dar labiau pablogina neįgaliųjų gyvenimą. G. Paliušienė mano:"Lengvatų išnykimas dėsningas, tik jis turėtų būti visai kitoks. Lengvatas turėtų keisti negalę kompensuojančios paslaugos ar priemonės. Taryba siekia, kad lengvatas keistų alternatyvios negalei kompensuoti paslaugos. Jeigu yra negalės sukeltas tam tikras poreikis, neįgalusis turi gauti arba lengvatą, arba paslaugas tam specialiajam poreikiui kompensuoti."

Socialinėje srityje - nauji projektai

Socialinėje srityje dabar - reformų metas. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiamas projektas, kuriame bus nustatytas valstybės remiamas "vartojimo krepšelis" pagyvenusiems ir seneliams. Neįgaliųjų poreikiams tenkinti taip pat planuojama, kad bus nustatytas atitinkamas "vartojimo krepšelis". Bus įvardintos ir paslaugos, kurias rems valstybė. Šis krepšelis bus pritaikytas visiems neįgaliems žmonėms. Numatyta standartizuoti ir teikiamas paslaugas. Jos bus įvardintos ir kiekviena atskirai įkainota.

Nereikia užmiršti, jog kitais metais pasibaigs dešimtmetį trukusi Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa. Taryba kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri rengia naują nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos programą. "Turiu pasidžiaugti, kad naujos programos teorinė dalis jau parengta. Greitai su ja galės susipažinti visos visuomeninės neįgaliųjų organizacijos. Susipažinusios su naująja programa, ją apsvarsčiusios, mums pateiks atsiliepimų. Rengiant šią programą laikomės svarbiausio principo - viešumo. Rengiant naująją programą atsižvelgta į Lietuvos socialinį modelį ir socialinės reformos perspektyvas bei ekonominę šalies padėtį ir į tai, ką reikėtų padaryti. Šiuos dalykus suderinti nelengva. Gauname nedaug lėšų, o neįgaliųjų poreikiai, kalbant apie reabilitaciją ir integraciją, tikrai dideli. Kartais netgi nepamatuoti. Kertinis naujosios programos akmuo - lėšų kooperavimas bei tikslingas, kryptingas ir laiku paslaugų teikimas neįgaliems žmonėms. Naująją invalidų socialinės integracijos programą sąlyginai galima būtų suskirstyti į dvi kryptis.

1. Bus vykdoma kompleksinė reabilitacija. Ji suprantama taip: medicininė, profesinė, socialinė. Profesinėje reabilitacijoje išskiriamos trys užimtumo formos: profesinis užimtumas, darbo terapija, bendrasis užimtumas - veikla, nesusijusi su darbo santykiais.

2. Bus tenkinami dėl negalės kylantys specialieji poreikiai. Specialiųjų poreikių tenkinimas glaudžiai siejasi su nauja invalidumo nustatymo koncepcija ir jos įgyvendinimu. Specialieji poreikiai bus tenkinami ne atsižvelgiant į neįgaliojo amžių, o pagal realų poreikį. Specialieji poreikiai suprantami kaip poreikis kompensacinei, pagalbinei technikai, įvairioms paslaugoms, numatytoms pagal socialinių paslaugų katalogą ir užtikrinančioms neįgaliojo maksimalų savarankiškumą, negalės palengvinimą ar kompensaciją. Lėšas specialiesiems poreikiams tenkinti valstybė skirs tiesiogiai, o ne per tarpininkus.

Naujojoje neįgaliųjų socialinės integracijos programoje mėginama išryškinti invalidų specialiuosius poreikius ir sujungti juos į bendrą sistemą. Neregiams reabilitacijos sistemos kūrimo problemos nėra tokios aktualios. Neregių reabilitacijos procesas yra nusistovėjęs ir šiame procese nėra trūkstamų grandžių. O kitų negalių žmonėms (pavyzdžiui, asmenims su judėjimo atramos negale, psichikos ligoniams) reabilitacijos sistema tik kuriama," - mintimis dalinosi Tarybos sekretoriato vadovė Genovaitė Paliušienė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - sektino pavyzdžio neįgaliųjų organizacija

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi savo atstovą Taryboje ir yra solidi bei patikima programų vykdytoja. Į jos nuomonę atsižvelgiama, nes LASS turi daugiametę patirtį. "Taryba koordinuoja vidutiniškai per metus 25-29 respublikinį statusą turinčių invalidų visuomeninių organizacijų programas. LASS - viena iš aktyviausių programų vykdytojų. Ji įdomiai ir naudingai dirba neįgalių žmonių labui. LASS programos - vienos iš geriausiai parengtų. Tai liudija, kad šios organizacijos vadovai supranta problemas, žino jų sprendimo būdus. Malonu, kad LASS vadovai beatodairiškai gina savo organizaciją ir narius. Aklieji bei silpnaregiai integracijos srityje daug toliau pažengę už kitas neįgaliųjų organizacijas. LASS gaunamas programines lėšas panaudoja labai efektyviai. Negaliu nepaminėti organizacijos pastangų ieškant neregiams ir silpnaregiams perspektyvių ir galinčių konkuruoti darbo rinkoje profesijų. Malonu stebėti organizaciją, kuri kupina idėjų. LASS puikiai prisitaikiusi prie naujų gyvenimo sąlygų. Ji nebijo keistis," - džiaugėsi G.Paliušienė.

Apie sėkmingą LASS veiklą liudija gaunamos iš Tarybos lėšos. Vidutiniškai aklųjų ir silpnaregių reikmėms per metus skiriama apie 23 -24 proc. Tarybos biudžeto. Iš Tarybos lėšų išlaikomas "Lietuvos aklųjų choras".

Lietuvos invalidų reikalų tarybos sekretoriato vadovė baigdama pokalbį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą pasveikino su 75-mečiu ir palinkėjo atsinaujinimo, kuo daugiau dirbančių jaunų žmonių, naujų idėjų bei kūrybiškumo.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]