RENGINIAI
Juozas GRŪDA
MALDOS DIENA SINTAUTUOSE
Aklųjų maldos dienos sėkmingai keliauja per visą Lietuvą. Pradėtos organizuoti 1994 metais Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidento mons. Juozapo Antanavičiaus iniciatyva, tapo gražia ir prasminga tradicija. Šių dienų dalyviai jau viešėjo Šiluvoje, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Žemaičių Kalvarijose. O praėjusiais 2000 metais buvo Utenos apskrityje - Prano Daunio gimtinėje. Pastaroji buvo skirta P. Daunio gimimo 100-oms metinėms. Dalyvių skaičiumi tai buvo pati didžiausia šventė, kuri prasmingai vainikavo Kristaus 2 tūkstančių metų jubiliejų ir Lietuvos aklųjų švietimo pradininko P. Daunio gimimo 100 metų sukaktį.
Dar neišblėsus praėjusių metų įspūdžiams, Katalikiškasis Prano Daunio fondas šių metų birželio 8 dieną pakvietė visus regėjimo negalę turinčius žmones ir jų bičiulius jau į aštuntąją aklųjų maldos dieną Sintautuose (Šakių raj.). Į Sintautus atvyko per tris šimtus aklųjų ir jų draugų. Renginyje dalyvavo gana daug ir vietos gyventojų. Organizuojamos aklųjų maldos dienos turi keletą tikslų. Pirma, sukviesti likimo nuskriaustuosius susitikti kartu, pabendrauti, susikaupti bendrai maldai, antra, supažindinti įvairių Lietuvos vietovių gyventojus su aklųjų gyvenimu ir veikla, aklųjų raštu ir jų švietimu, parodyti, ką gali ir sugeba neregys, supažindinti su šios žmonių bendruomenės pasiekimais. Kitaip sakant, suartinti visuomenę su neregiais ir silpnaregiais. Trečia, supažindinti susirinkusius žmones su to krašto įžymybėmis, aplankyti atmintinas vietas ir pagerbti Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių atminimą.
Aklųjų maldos diena, kaip ir įprasta pradėti tokius renginius, Sintautų parapijos bažnyčioje prasidėjo šventomis Mišiomis. Prieš trejus metus atstatyta parapijos bažnyčia buvo pilnutėlė.
Šventąsias Mišias aukojo net trys dvasininkai: Vilkaviškio vyskupas Juozapas Žemaitis, Panevėžio katedros dekanas, mons. Juozapas Antanavičius ir vietos parapijos klebonas prelatas Antanas Maskeliūnas. Šventų Mišių auka buvo skirta neregiams, žmonėms, nematantiems pasaulio, bet labai jautriai jį suvokiantiems širdimi ir kūnu. Per šv. Mišias nuostabiai giedojo kaunietė Onutė Matusevičiūtė. Pasibaigus Mišioms, aklųjų vardu buvo padėkota dvasininkams už parodytą nuoširdumą ir dėmesį. Įteikta aklųjų kūrybos knygų ir dvi religinės knygos brailio raštu. Po Mišių visi susirinko į miestelio kultūros namus. Čia įvyko susitikimas su vietos gyventojais, suprantama, dalyvavo ir visi atvykę neregiai. Koncertą-susitikimą nuotaikingai ir išradingai vedė mons. Juozapas Antanavičius.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Osvaldas Petrauskas papasakojo apie Lietuvos akluosius, apie jų gyvenimą ir užimtumą, artėjančią organizacijos 75-mečio sukaktį. Pirmininkas pasidžiaugė, kad dvi neregių organizacijos - Aklųjų sąjunga ir P. Daunio fondas - viena su kita nekonkuruoja, nesipyksta, dalyvauja bendruose projektuose ir renginiuose.
Iš Vilniaus atvykęs socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka pasakojo apie brailio raštą, demonstravo, kaip rašo ir skaito neregiai. Susirinkusiems buvo papasakota, kad aklieji jau sėkmingai dirba kompiuteriais. Yra ir tokių, kurie, dirbdami kompiuteriu, pelnosi duoną sau ir šeimai.
Kalbas keitė neregių atliekamos dainos ir skaitomos eilės. Atlikėjai buvo iš visos Lietuvos: Kauno, Panevėžio, Šilutės, Kelmės, Jurbarko. "Susitikimas neprailgo ir buvo įdomus," - taip skirstydamiesi kalbėjo žmonės. Ir tokioms kalboms tikrai buvo pagrindo. Baigiantis susitikimui, dainininkė Onutė Matusevičiūtė pakvietė visus bendrai dainai "Aš pasėjau ąžuolą".
Po susitikimo visi patraukė į Sintautų miestelio kapines. Labai įspūdingai atrodė pagrindine miestelio gatve nusidriekusi kelių šimtų žmonių eisena. Susirinkę prie poeto
Prano Vaičaičio kapo, renginio dalyviai pagerbė Lietuvos poetą. Mokytoja Audronė Maksimaitienė visiems papasakojo apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Skaitovai paskaitė poeto eilėraščių. Įžiebtos žvakių liepsnelės įprasmino poeto kūrybinį palikimą.
Vėliau maldos dienos dalyviai nuvyko į netoliese esantį Kudirkos Naumiestį. Suvalkijos žemė yra padovanojusi Lietuvai daug nusipelniusių žmonių - poetų, rašytojų, kalbininkų, dvasininkų, dėl to renginio organizatoriai norėjo parodyti kuo daugiau atmintinų vietų. Vinco Kudirkos muziejuje gausiai susirinkusiems lankytojams apie mums brangų žmogų įdomiai papasakojo muziejaus vadovė mokytoja Natalija Manikienė. Po įdomios ekskursijos gerbiamai mokytojai padovanojome neregių kūrybos knygų ir brailio raštu išleistą V. Kudirkos "Tautišką giesmę". Daugeliui neregių ši lietuviams šventa vieta paliko neišdildomų įspūdžių, kuriuos jie dar ilgai prisimins.
Maldos dienos dalyviai aplankė Vincui Kudirkai per žiaurų sovietmetį išlikusį paminklą ir pagerbė tautos patriarcho kapą. Prie kapo visi sugiedojo "Tautišką giesmę".
Kudirkos Naumiestyje visus sudomino įspūdingo dydžio mėgėjo skulptoriaus P. Sederevičiaus skulptūros. Visos jo skulptūros maždaug 3-4 kartus didesnės už natūralius objektus ir daro neįprastą įspūdį. Silpnaregiai smalsiai žiūrėjo į šias skulptūras, neregiai lietė jas rankomis.
Skirstydamiesi neregiai ir jų bičiuliai spėliojo, kur ir kada visi susitiks kitą maldos dieną. Juk Katalikiškajam Prano Daunio fondui kitais metais sukanka 10 metų!
Malonu, kad vietinė Šakių rajono spauda plačiai nušvietė aklųjų maldos dienos renginius Sintautuose. Rajono laikraščiuose "Draugas" ir "Valsčius" išspausdino straipsnių, iliustruotų nuotraukomis.
