GYVENIMO AKTUALIJOS
Henrikas STUKAS
SVEIKATOS APSAUGA IR NAUJI VĖJAI
Kiekviena vyriausybė tvarkosi savaip. Čia derėtų prisiminti posakį: nauja šluota geriau šluoja. Dabartinę Rolando Pakso vyriausybę drąsiai būtų galima pavadinti reformatoriška. Nemažai reformų jau patyrėme savo kailiu. Ilgame reformų sąraše - ne paskutinėje vietoje ir sveikatos apsauga, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Kaip pavyko sužinoti, šioje ministerijoje reformoms ruošiamasi labai sparčiai. Jau yra įgyvendinama keletas naujovių. Rudenį turėtų būti priimta nauja sanatorinio gydymo tvarka. Rengiama kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašų keitimo tvarka.
Išsamiau apie sveikatos apsaugos reikalus sutiko papasakoti Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Vytautas RADAVIČIUS, šioje ministerijoje dirbantis nuo 1998 m., o 2000 m. lapkritį tapęs viceministru. V.Radavičiaus kuruojamos sritys: asmens sveikatos priežiūra, farmacija, sveikatos draudimas, kontaktai su Valstybine ligonių kasa. V. Radavičius atstovauja ir Sveikatos apsaugos ministerijai Sodros taryboje.
Sveikatos apsaugos ministerijos koncepcija apie neįgalius žmones
Sveikatos priežiūros įstaigose ligonis turėtų būti dėmesio centre, sulaukti kvalifikuotos medikų pagalbos. Realiai to nėra. Dažnokai valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose - poliklinikose, ligoninėse, sanatorijose - susiduriame su medikų abejingumu, nors Sveikatos apsaugos ministerijos priimtuose įsakymuose viskas kitaip.
Sveikatos apsaugos ministerija dirba laikydamasi patvirtinto Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano. Iki 2001 metų liepos pirmos dienos Sveikatos apsaugos ministerija turi suderinti visus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius įstatymus su naujuoju Civiliniu kodeksu. Dirbama ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo srityje. Baigiami rengti detalizuoti paslaugų bendrieji ir specialieji reikalavimai, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Esminis dalykas - medikų profesionalumas. Įsigaliojus šiai tvarkai, tarp sveikatos priežiūros įstaigų prasidės konkurencija. O pacientas pats turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė apie neįgalius žmones koncepciją, kuriai pritarė Vyriausybė. Mes už žmonių su negale integraciją į visuomenę. Tai ir reguliuoja su sveikatos sistema susiję įstatymai bei poįstatyminiai aktai. Ten taip pat nurodoma, kaip žmonėms geriau suteikti sveikatos priežiūros paslaugų. Pagal sveikatos draudimo įstatymą visi socialiai remtini žmonės draudžiami valstybės lėšomis. Tai garantuoja, kad žmonės su negale gaus visas paslaugas. Kitas reikalas - paslaugų kokybė. Ir čia daug daroma. Deja, būna atsitikimų, kai žmonėms, turintiems vienokią ar kitokią negalę, prireikus medikų pagalbos, tenka patirti didžiausių vargų. Tai ne ministerijos kaltė. Taip atsitinka vietinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Visų abejingų žmogaus skausmui medikų nesukontroliuosi. Sveikatos apsaugos ministerijai svarbu užtikrinti ligonių teises," - kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Vytautas Radavičius.
Kaip yra aptarnaujami I, II grupės invalidai, priklauso nuo pačios darbo organizavimo tvarkos konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesulaukęs deramo dėmesio, kiekvienas pacientas gali pakeisti sveikatos priežiūros įstaigą - tai numatoma Privalomojo sveikatos draudimo tarybos priimtame nutarime "Dėl teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą". Taip pat pacientas turi teisę gauti išsamią informaciją, kokioje įstaigoje suteikiamos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Šią informaciją paprastai pacientui suteikia gydantis gydytojas. O kur gydytis - renkasi pats žmogus. Viceministras įsitikinęs: "Žmogui su negale medicinos įstaigose dirbantis personalas privalo padėti, prireikus palydėti iš vieno į kitą kabinetą. Medicinos darbuotojai turi vadovautis humanistiniais, žmogiškais principais. Pagaliau kiekvienas medikas davė Hipokrato priesaiką. Jeigu sveikatos priežiūros įstaigose pacientas nesuras šilumos, atjautos, padrąsinančio, paguodžiančio žodžio, tai kur tada to sulauks?"
Apie ligonių teises bei sveikatos reabilitaciją
Ypač neįgaliuosius papiktino, kad, susirgus neįgaliam žmogui, apmokamas tik vieno mėnesio nedarbingumo lapelis. Ligai užsitęsus - jokių valstybės papildomų garantijų. Teks gyventi iš pensijos. O su pensijomis irgi daug makalynės. Neregiams skaudus smūgis - LASS įmonėse veikusių medicinos punktų uždarymas. Formaliai žiūrint, Sveikatos apsaugos ministerija niekuo dėta. Įmonėms tereiktų išsiimti licenciją ir medicinos punktai veiktų. Tik įmonės privalėtų juos išlaikyti iš savo lėšų.
Kokia iš tikrųjų padėtis? V. Radavičiaus nuomonė tokia: "Į šiuos klausimus atsakymą surasti nepaprastai sunku. Tai daugiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija. Pažvelkime į šį reiškinį iš kitos pusės. Neįgalus žmogus, galintis dirbti, nėra toks jau sunkus ligonis. Valstybė jam ir taip garantuoja pragyvenimo šaltinį - pensiją. O susirgęs sveikas žmogus, neturintis invalidumo grupės, jokių papildomų pajamų neturi. Tai kur teisybė? Labai sunku surasti ribą. Tokie nepopuliarūs sprendimai priimami ne iš gero gyvenimo. Valstybė priversta visur taupyti. Aišku, jei valstybė būtų ekonomiškai stipresnė, šie klausimai tikrai būtų išspręsti kitaip."
Kita opi problema - kompensuojami vaistai. Teko girdėti nemažai nusiskundimų. Atrodytų, šis sąrašas gan ilgas. O prireikus brangaus vaisto, kompensuojamų vaistų sąraše tokio nėra. Nors vien tik praėjusiais metais Valstybinė ligonių kasa už kompensuojamus vaistus sumokėjo virš 300 milijonų litų.
Gan paini šio sąrašo sudarymo tvarka. Vaistus gaminančios firmos siūlydavo Sveikatos apsaugos ministerijai savo vaistų. Sudarant kompensuojamų vaistų sąrašą buvo atsižvelgiama ir į specialistų patarimus bei pageidavimus. Išnagrinėjus tai, pasiūlymų buvo pateikta Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Dabar Privalomojo sveikatos draudimo taryboje priimtas nutarimas pavesti Valstybinei ligonių kasai nagrinėti dėl kompensuojamų vaistų įrašymo į kompensuojamų vaistų sąrašą tvarką. Valstybinė ligonių kasa su Farmacijos departamentu ir nagrinės tuos klausimus. Jie spręs, kokie vaistai turi būti sąraše, kokie - ne. Šie pasiūlymai bus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos komisijai, o ši perduos tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. "Kalbėdamas apie kompensuojamų vaistų sąrašą, galiu drąsiai teigti - jis kasmet ilgėja. Aišku ir tai, kad visi patenkinti nebus. Pas mus kompensuojamų vaistų sąrašas daug ilgesnis negu kaimyninėse Europos šalyse. Seimo sveikatos reikalų komitetas sudarė darbo grupę, kuri parengė Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo projekto naują variantą. Dokumentas jau įregistruotas Seime. Šiame projekte vėl siūloma nauja vaistų kompensavimo tvarka. Tikiuosi, naujajame variante bus konkrečiai išvardintos ligų grupės, kurių gydymas bus kompensuojamas 100 procentų," - samprotavo viceministras V. Radavičius.
Neįgaliems žmonėms aktualu gydymasis sanatorijose. Pastaraisiais metais ir čia yra pasikeitimų. Viceministras sako:"Naujajame įsakymo projekte dėl reabilitacinio, sveikatą grąžinančio ir antirecidyvinio gydymo tvarkos yra peržiūrėta 1996 m. parengta medicininė norma - kitais žodžiais tariant, sąrašas reikalavimų, keliamų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms institucijoms. Naujoji norma turėtų įsigalioti šį rudenį. Šios normos esmė - ligonio gydymas ankstyvojoje ligos stadijoje. Šią paslaugą turėtų teikti ne sanatorijos, o daugiaprofilinės ligoninės. Antirecidyvinio gydymo apimtys mažės. Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai sanatorinio gydymo kaštai yra per dideli. Norintieji gauti antirecidyvinio gydymo paslaugas turės susimokėti patys."
Gydymas užsienyje
Būna ir taip, kad mūsų šalies medikai negali padėti sunkiai sergančiam ligoniui. Tai nutinka todėl, kad Lietuvoje nėra galimybės suteikti tokių paslaugų. Tokiais atvejais pacientas yra siunčiamas gydytis į užsienį. Tiesa, tokių siuntimų vis mažėja, nes mūsų šalies medicinos specialistai patys važiuoja tobulintis į užsienį, tad ir anksčiau nepagydomas ligas jau išgydo. Lietuvoje vis daugiau naujos medicininės įrangos.
Prireikus gydytis užsienyje reikia atlikti nemažai formalumų. Sveikatos apsaugos ministerijoje patvirtintos gydytis užsienyje siuntimo taisyklės. Iš pradžių gydantis gydytojas siunčia pacientą konsultuotis į universitetines ligonines, kur ligonis visapusiškai ištiriamas. Universitetinės ligoninės specialistai, susisiekę su užsienio specialistais, gydančiais tą ligą, įvertina gydymo galimybes, numato gydymo rezultatus. Tada ir pateikiami siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai, kur jos specialistai įvertina siuntimo tikslingumą. Po to siuntimas gydytis užsienyje pateikiamas Ligonių kasai, kuri 100 procentų apmoka gydymo išlaidas.
