RENGINIAI

Alvydas VALENTA

KOMPIUTERIAI: DABARTIS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS


Žodžiai "kompiuteriai", "aklieji ir kompiuteriai" iš neregių spaudos puslapių nenyksta jau koks dešimtmetis. Kad kompiuteriai "sugeba" daug, turbūt įrodinėti nereikia, tačiau ar tikrai jie gali vos ne stebuklingai pakeisti aklojo žmogaus gyvenimą, padėti jam mokytis, tobulėti profesiškai, konkuruoti darbe? Kokių problemų kyla neregiams, ketinantiems rimtai kibti į kompiuterių mokslus, ką veikia tie aklieji ir silpnaregiai, kurie jau išmoko su jais dirbti?

Susirinkę kompiuterininkaiĮ šiuos ir panašius klausimus bandė atsakyti balandžio 19 - 20 d. į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre surengtą seminarą suvažiavę aklieji, jau turintys didesnę ar mažesnę darbo su kompiuteriais patirtį.

VIS DAUGIAU GALIMYBIŲ

Į seminarą susirinko 17 žmonių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Kybartų. Kiekvienas dalyvis trumpai papasakojo apie save: ką šiuo metu veikia ir kokios problemos iškyla dirbant su kompiuteriu. Štai tik keli pavyzdžiai: vilnietis Alvydas Tamošaitis Lietuvos aklųjų bibliotekoje kompiuteriu leidžia brailio literatūrą, panevėžietis Vidmantas Visockas dirba kompiuterių specialistu LASS Panevėžio įmonėje ir turi atsidaręs individualią kompiuterinių paslaugų įmonę, pernai baigęs A. Jonyno vidurinę mokyklą Egidijus Biknevičius studijuoja Vilniaus universiteto komunikacijų fakultete. Kybartuose gyvenantis Gintaras Gaurys kol kas neturi darbo. Be kompiuterių, jis dar domisi radijo technika, yra trumpabangininkas, todėl kuria programas, kaip kompiuterį valdyti radijo bangomis.

Daugelis seminaro dalyvių yra įvaldę ne tik prieš kelerius metus išmoktą diskinę operacinę sistemą (DOS), bet gali dirbti ir "Windows" aplinkoje, kurioje dabar jau dirba visi kompiuteriais besinaudojantys regintieji. "Windows" kompiuterių vartotojui suteikia daugiau galimybių, tačiau neregiams ji ne tokia draugiška kaip senelis DOS: sunkiau orientuotis, visi užrašai ir nuorodos - tik anglų kalba. Vis dėlto, kaip rodo patirtis, galime paimti ir šią tvirtovę. Broliai Audrius ir Artūras Lenkšai iš Kauno, vilnietis Karolis Verbliugevičius sakėsi DOS visiškai pamiršę. Kompiuteriu galima ne tik rašyti ar skaityti, bet ir kurti muziką, tvarkyti atskirus garsus, jų sąskambius ir pan. Kompiuterinėmis garso įrašymo, jo atkūrimo ir tvarkymo programomis kaip tik ir domisi broliai Lenkšai. Netilo diskusijos Kad viena ar kita programa galėtų naudotis neregys, ji turi būti aprašyta specialia kompiuteriui suprantama kalba. Programos, su kuriomis susiduria broliai Lenkšai, paprastai nebūna pritaikytos akliesiems, tad jie patys jas turi ir aprašinėti.

Daugelio reginčių žmonių arkliuku dabar tapo internetas. Sėdėdami ant šio "arkliuko", jie gali keliauti po visą žemės rutulį, skaityti spaudą, klausytis muzikos, raustis bibliotekų kataloguose. Deja, akliesiems internetas iki pastarųjų metų buvo neprieinamas, situacija pasikeitė tik tada, kai jie pradėjo dirbti "Windows" aplinkoje. Nors naršant po internetą, iškyla daugybė problemų, tačiau kai kuriems neregiams jis jau tapo neatskiriama gyvenimo dalimi. Tiesa, tokių dar nedaug, daugiau tų, kurie tik mokosi internetu naudotis, tačiau ir čia judama į priekį.

Gerą žinią seminaro dalyviams pranešė Artūras Lenkšas: Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centre (Kaunas, Studentų g. 48a) sukurtos dvi akliesiems pritaikytos kompiuterizuotos darbo vietos. Jau nupirkti kompiuteriai ir reikalinga pagalbinė programinė įranga, vyksta paskutiniai pasiruošimo darbai. Abu kompiuteriai bus prijungti prie interneto. Jais galės naudotis ne tik šiame universitete, bet ir kitose Kauno aukštosiose mokyklose studijuojantys aklieji ir silpnaregiai. Pats A. Lenkšas nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centre dirba konsultantu. Centro darbuotojus jis konsultuoja akliesiems pritaikytų kompiuterizuotų darbo vietų kūrimo klausimais.

Dar vieną gerą žinią pranešė Fondo M95 verslo inkubatoriaus direktorius Antanas Ruginis. Šioje įstaigoje (Vilnius, Žemaitės g. 21) akliesiems ir silpnaregiams įrengtos šešios kompiuterizuotos darbo vietos. Yra skeneris, brailio ir reginčiųjų spausdintuvai, visi kompiuteriai prijungti prie interneto. Neatsilieka ir Lietuvos aklųjų biblioteka: Vilniuje (Skroblų g. 10) įrengta vieta, pritaikyta akliesiems ir silpnaregiams kompiuterių vartotojams. Netrukus tokias vietas biblioteka ketina įrengti visuose savo filialuose.

DARBAI, PLANAI, KETINIMAI

Baigėsi penkerius metus trukęs EENAT projektas. Per tą laiką Rytų Europos aklieji įsisavino naujausias ir pažangiausias kompiuterines technologijas. Projekte dalyvavo ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių kompiuterinės technikos taikymo centras. Apie EENAT projektą, jo rezultatus liudija keli leidiniai. Knygelė "Taip, aš galiu" skirta darbdaviams ir patiems akliesiems, su kompiuteriu dar nedirbantiems, padrąsinti. Projekte dalyvavusių šalių aklieji čia patys pasakoja, kaip kompiuteriai pakeitė jų gyvenimą. Išleista metodinė ir mokomoji medžiaga "Taip, mes galime", skirta su aklaisiais dirbantiems mokytojams, nematančių vaikų tėveliams, na, ir patiems neregiams, norintiems savarankiškai išmokti dirbti su kompiuteriu. Kol kas ši medžiaga egzistuoja tik elektroniniu pavidalu kompiuterio diske, tačiau Lietuvos aklųjų biblioteka visai rimtai yra nusiteikusi ją išleisti brailio raštu. Apie projektą pasakos ir dokumentinis filmas "Taip, jie gali". "Mūsų uždavinys pasiekti, - sakė kompiuterių technikos taikymo skyriaus (KTTS) vedėjas Vitas Purlys, - kad šį filmą parodytų bent viena iš Lietuvos televizijų."

Su grupe aklųjų reabilitacijos ir švietimo darbuotojų V. Purlys neseniai lankėsi Olandijoje, Soneherdto aklųjų centre. Su seminaro dalyviais jis pasidalino po kelionės kilusiomis mintimis. V. Purlys: "Olandai yra sukaupę didelę aklųjų įdarbinimo patirtį. Štai nematanti moteris dirba policijos departamente - klausosi į policijos akiratį patekusių žmonių pokalbių ir kompiuteriu juos aprašo. Užsiėmimas mums gana neįprastas, bet tai akivaizdus pavyzdys, kad, pasukus galvą, darbo vietą neregiui visada galima surasti. Išsivysčiusiose Europos valstybėse tarp neregių vis populiaresnė marketingo (rinkotyros) specialybė bei prekyba internete. Specialybės populiarumą lemia viena labai paprasta aplinkybė: neregys namuose turi kompiuterį, ryšį su internetu, sėdi ir dirba. Su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga svarstome, kaip šios specialybės būtų galima mokyti ir Lietuvos akluosius. Svarbu tik, kad atsirastų žmonių, kad tie, kas bus pirmieji, nesukompromituotų pačios idėjos."

Aklieji, dirbantys su kompiuteriais, iki šiol naudojasi "Apollo" kalbos sintezatoriais ir ekrano skaitymo programa "Jaws". "Apollo" yra kalbanti, su kompiuteriu sujungta dėžutė. "Jaws" veikia programiniu principu, t.y. reikia turėti tik garso plokštę ir paprasčiausias kompiuterines kolonėles. "Jaws" kalba bene septyniomis kalbomis, deja, tik ne lietuviškai. Čekų firma "Rosasoft" kuria lietuvišką kalbos sintezatorių, jis, kaip ir "Jaws", veiks programiniu principu: nereikės "kalbančios dėžutės" - pakaks turėti garso plokštę ir kolonėles. Kompiuterių technikos taikymo skyriaus mokytojas Gintaras Norkus seminaro dalyviams pademonstravo turimą šio sintezatoriaus versiją. Tiesa, lyginant su "Apollo", lietuviškas sintezatorius kalba dar labai neaiškiai, tačiau balso tembras malonus, darbai vyksta, todėl galime tikėtis, kad kompiuteriai greit kalbės ir lietuviškai.

Viena didžiulė problema, su kuria susiduria visi aklieji kompiuterininkai, yra ši: nėra specialios literatūros. Palyginus su silpnaregiais, jie yra daug blogesnėje padėtyje. Tiesa, mokantis DOS, jau galima pasinaudoti elektroniniais užrašais, tačiau apie "Windows" aplinką, internetą neturime beveik nieko. Čia panašiai kaip su indų šventraščiais: ilgą laiką jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Na, o kadangi kompiuteriai - vis dėlto ne šventraščiai, todėl ir "slaptosios žinios" apie juos turi būti perduodamos šiuolaikiškiau. Lietuvos aklųjų biblioteka brailio raštu netrukus turėtų išleisti EENAT projekto parengtą mokomąją medžiagą "Taip, mes tai galime", o KTTS amerikiečių pavyzdžiu pradėjo rengti įgarsintą medžiagą, kaip išmokti dirbti su kompiuteriu. Sumanymo tikslas toks, kad žmogus, atsisėdęs prie kompiuterio ir įsijungęs magnetofoną, gautų visą jam reikalingą informaciją. Jau parengtos trys tokios kasetės. Netrukus jų turėtume sulaukti ir daugiau - su pačių seminaro dalyvių į magnetofono juostą užfiksuota patirtimi, pastebėjimais ir konkrečiais patarimais. Lietuvos aklųjų biblioteka sutiko šias kasetes padauginti ir aprūpinti visus, norinčius išmokti su kompiuteriu dirbti arba pagilinti jau įgytas žinias.

Į seminarą susirinkę aklieji ir silpnaregiai kompiuterininkai sutarė, kad jau pribrendo laikas steigti savo organizaciją. Ir ne todėl, kad organizacijas dabar steigia visi, kas netingi, kad turėti savo organizaciją - mados ar prestižo reikalas. Organizacija akliesiems kompiuterininkams padėtų bendrauti vieniems su kitais, keistis informacija, lanksčiau ir greičiau būtų galima reaguoti į spręstinas problemas. Sukurta iniciatyvinė grupė, jos pirmininku išrinktas vilnietis Karolis Verbliugevičius, tel. (8-22) 44 39 28.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]