MEDICINA
DIRBTINĖ AKIS - REALYBĖ
Nuo neatmenamų laikų žmonės netekę regėjimo svajojo, svajoja, svajos išvysti dienos šviesą. Sprendžiant aklumo problemą suko galvas ne tik medikai, mokslininkai, bet ir alchemikai. Viduramžiais regėjimui sugrąžinti buvo naudojami amuletai, talismanai, "stebuklingi" tepalai, įvairiausi užkalbėjimai. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje ypač daug vilčių buvo siejama su elektra. Jos pagalba pradėta gydyti nemažai akių ligų. Šiais laikais gydant akis į pagalbą pasitelkiami patys naujausi mokslo bei technikos išradimai.
Dirbtinių organų gamyba ir implantavimu rūpinasi daugelio šalių mokslininkai. Šiems tyrimams išleidžiamos milijardinės sumos. Tyrimai nėra bevaisiai. Ne taip seniai Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai nudžiugino neregius. Jie sukonstravo ir keliasdešimčiai pacientų įmontavo dirbtines akis. Neregiai vėl išvydo dienos šviesą. Tiesa, kol kas regėjimo laukas yra siauras, pacientai mato siauru dvidešimt laipsnių akipločiu dvi eilutes regos tikrinimo lentelėje.
Smulkiau apie dirbtinę akį, jos perspektyvas sutiko papasakoti Vilniaus 5 medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) pirmininkė aukščiausios kategorijos oftalmologė Gražina Chaleckienė.
Dobelle medicinos centro sėkmė
Pirmoji informacija apie dirbtinę akį buvo išspausdinta Amerikos dirbtinių išorinių organų sąjungos žurnale bei komentarai žurnaluose "Nature", "Lancet". Ji sukonstruota Dobelle institute. Dobelle institutas yra įsikūręs Niujorke (JAV). Turi du filialus: Ciuriche (Šveicarija) bei Long Ailende (JAV). Dobelle instituto mokslininkai kurdami dirbtinę akį vadovavosi principu - visų žmonių smegenys atsako į stimuliaciją. Neregio, silpnaregio smegenys - ne išimtis. Vadinasi, neregio regos centrus reikėjo kažkaip stimuliuoti. Dobelle instituto mokslininkai pasitelkę moderniausią techniką ėmėsi spręsti šią problemą. Ją sprendė kelis dešimtmečius. Ilgalaikiai stebėjimai, bandymai, tyrimai buvo sėkmingi. Neatsitiktinai dirbtinė akis buvo pavadinta "Dobelle akimi". Dirbtinę akį kūrė trys šimtai mokslininkų. Kiekvienas specialistas dirbo labai siauroje, tik jam vienam žinomoje srityje. Kuriant dirbtinę akį didžiausias vaidmuo atiteko naujausiems technikos išradimams. Ši akis neįsivaizduojama be naujausių kompiuterinių technologijų. Pirmosios dirbtinės akies kompiuterinė įranga buvo sulig didžiule knygų spinta. Svėrė kelias tonas. Po dvidešimt vienerių kruopštaus darbo metų dirbtinės akies įranga sumažinta iki kišeninio žodyno dydžio.
Dirbtinė akis - tai prietaisas, stimuliuojantis regos centrus smegenų žievėje. "Dobelle dirbtinę akį" sudaro miniatiūrinė televizijos kamera, ultrasoninis distancinis sensorius. Šie prietaisai yra sumontuoti ant akinių. Sensorius yra sujungtas su miniatiūriniu kompiuteriu. Mini kompiuteris kabinamas prie diržo. Iš dalies šį kompiuterį galima pavadinti mini kompiuteriu, nes jis sveria dešimt kilogramų. Kompiuteris apdorodamas video ir distancinius signalus naudoja specialią technologiją vaizdo aiškumui pagerinti. Toliau kompiuteris paveikia antrą mini kompiuterį, kuris perduoda impulsus šešiasdešimt aštuoniems platinos elektrodams, implantuotiems smegenų žievėje, regėjimo zonoje. Žmogaus regėjimo centrai yra pakaušyje. Be diskomforto ar infekcijos pavojaus, įvesti laidus per odą yra vienas didžiausių instituto darbuotojų išradimų per paskutiniuosius du dešimtmečius. Šis išradimas atvėrė duris regos protezavimui. Kiekvieno elektrodo stimuliavimas sukuria nuo vieno iki keturių glaudžiai susijusių fosfeno blyksnių, kurie palyginami su žvaigždėmis danguje. Iš dalies maži elektrodai sukuria tunelinį matymą. Tai labai siauras regėjimo laukas. Tunelinį matymą galima sulyginti su žiūrėjimu per siaurą vamzdelį. Matyti vaizdas tik priekyje, o šonuose - ne.
1971 metais prasidėjo pirmieji bandymai implantuoti dirbtinę akį. Tai buvo regėjimo žievės stimuliacija trisdešimt septyniems savanoriams. Vėliau Dobelle instituto mokslininkai norėdami stimuliuoti žievinį matymą trims savanoriams implantavo elektrodus. Po kelerių metų keturiems neregiams savanoriams buvo implantuoti specialūs laidai. 1978 metais Niujorke "Dobelle" sistemos elektrodai implantuojami dviem akliems savanoriams.
Amerikos dirbtinių išorinių organų sąjungos žurnale yra išspausdintas straipsnis apie šešiasdešimt dvejų metų pacientą, kuris dvidešimt šešerių metų po traumos visiškai apako. Instituto mokslininkams implantavus šiam neregiui dirbtinę akį jis nemokėjo ja naudotis. Pacientas buvo mokomas, kaip naudotis dirbtine akimi. Dabar žmogus ne tik mato dienos šviesą, bet regos tikrinimo lentelėje iš penkių metrų atstumo skaito antrą eilutę (dvidešimt procentų). Žmogus gali vienas, niekieno nepadedamas, be didesnio vargo važinėti Niujorko metro. Be to, mokosi žiūrėti televizorių, naudotis kompiuteriu, sėkmingai "naršo" po internetą.
Dirbtinė akis - realybė. Deja, dirbtinės akies kaina nenurodoma. Matyt, dar teks ilgokai palūkėti, kol su dirbtine akimi ir Lietuvoje galėsime išvysti dienos šviesą.
Norintiems daugiau sužinoti apie dirbtinę akį - adresas:
Columbia - Presbyterian Medical Center 3960 Broadway, New York, NY 10032 - 1543
Telefonas: (212) 927-4000
Faksas: (212) 927-6300
Internete: www.dobelle.com
Užrašė Henrikas STUKAS
