MEDICINA
Aurelija MYKOLAITYTĖ
PIRMASIS AKIŲ BANKAS PABALTIJY
Prieš keletą metų straipsnyje "Vienintelė kaina - truputėlis meilės" ("M.Ž.", 1996, Nr.12) teko rašyti, kaip trūksta Lietuvoje akių banko, kad galima būtų atlikti daugiau ragenos persodinimo operacijų ir taip padėti praradusiems regėjimą žmonėms. 2000 metų lapkričio 17 dieną toks bankas buvo atidarytas Kaune, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių klinikoje. Apie Akių donorinių audinių banką "Mūsų žodžio" skaitytojams sutiko papasakoti šio banko darbuotoja Rasa Gudaitienė.
Naujos galimybės
"Tai pirmasis Akių bankas Pabaltijy, Rytų Europoje, - sakė R. Gudaitienė, - arčiausiai mūsų kiti bankai yra Liubline, Varšuvoje, o Maskvoje dar tik ruošiamasi kurti". Prie šio banko atsiradimo daug prisidėjo Tarptautinė akių ir audinių bankų federacija (IFETB), skyrusi didelę dalį lėšų perkant reikalingą aparatūrą, pagelbėjo tarptautinis LIONS klubas (įsikūrimas kainavo apie 280 tūkst. litų). Tokio banko reikalingumas buvo niekam neabejotinas: šiuo metu Lietuvoje šimtai žmonių laukia ragenos transplantacijos operacijų. Anksčiau jos būdavo atliekamos neplanuotai, skubant kuo greičiau persodinti "šviežią" rageną. Dabar darbas pasikeitė. Pasak R. Gudaitienės, rageną specialioje terpėje galima laikyti iki 14 dienų: tai galimybė pagelbėti ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos chirurgams oftalmologams, aprūpinant juos kokybiška donorine medžiaga. Beje, ragenos bus persodinamos tik Lietuvos piliečiams, už jas pacientui nieko nereikės mokėti.
Operacijos, išgelbstinčios regėjimą
Pirmąją ragenos persodinimo operaciją KMUK Akių klinikoje atliko prof. Emilija Daktaravičienė 1984 metais. Nuo to laiko šių operacijų atlikta apie 300 - daugiausia KMUK Akių klinikoje, kitos - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (čia ragenos persodinamos nuo 1992 metų). Labiausiai operacijos reikalingos žmonėms, kurių ragena dėl ligos, traumos ar infekcijos ima drumstėti: tai sąlygoja prastesnį matymą, netgi apakimą. Tada vienintelė galimybė išgelbėti regėjimą - persodinti donorinę rageną. Pasak R. Gudaitienės, būna atvejų, kai prisireikia persodinti rageną ne tik pagyvenusio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, paaugliams. Štai akių liga - keratokonusas - dažniausiai prasideda paauglystėje ir daugeliu atvejų būna pažeidžiamos abi akys. Tikimasi, kad įkūrus Akių banką ragenos persodinimo operacijų bus galima atlikti gerokai daugiau.
Didžiausia kliūtis - geranoriškumo stoka
Akių banko darbuotoja R. Gudaitienė pripažino skaudžią tiesą: net 87 procentai donorų artimųjų atsisako aukoti ragenas. Štai užpernai per metus buvo atlikta tik 12 ragenos persodinimo operacijų, pernai - perpus tiek. Jeigu žmonės atsisakys aukoti, tai ir esant Akių bankui, ragenos transplantacijos operacijų nepadaugės. Visai kitokia padėtis, pavyzdžiui, Čekijoje: per mėnesį ten būna 20 ir daugiau donorų. Pasak R. Gudaitienės, šios šalies įstatymai nereikalauja nei paties donoro, nei jo artimųjų sutikimo. O Lietuvoje yra šiek tiek kitokia tvarka: reikalingas paties žmogaus apsisprendimas, ar paaukoti po mirties savo organus, ar ne, arba mirusiojo artimųjų sutikimas. Dabar savo valią galima pareikšti ne tik artimiesiems, bet ir poliklinikoje užpildžius Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą: žmogus gali parašyti, kokius audinius ir organus jis sutinka aukoti, kokius - ne. Ši informacija patenka į Nacionalinį organų transplantacijos biurą Vilniuje, Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrą.
Taigi, kad Lietuvos žmonėms nereikėtų metų metais laukti pagalbos, reikia labai nedaug - paprasto geranoriškumo, dovanojančio akių šviesą kitam. Tačiau, kaip sakė Akių banko darbuotoja R. Gudaitienė, kol kas labai menkai atsiliepiama į šį pagalbos kvietimą, nors ragenos donoru gali būti beveik kiekvienas žmogus: ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, nešioję akinius ar blogiau matę, netgi akli dėl kitų (ne ragenos) ligų.
