GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

SUSKAIČIUOS VISAS "DŪŠELES"


Prezidento, Seimo rinkimai, referendumai, apklausos - beveik kasmet kelioms valandoms ar net dienoms tampame matomi, girdimi ir laukiami! Praėjusių metų pabaigoje sužinojome, kad šį pavasarį vėl tapsime labai svarbūs ir labai reikalingi - balandžio 6-16 dieną Lietuvoje vyks gyventojų surašymas. Kaip teigia jo organizatoriai, surašyme dalyvaus kiekvienas Lietuvos teritorijoje nuolatos gyvenantis žmogus. Bus surašyti ne tik individualiuose namuose ar butuose, bet ir senelių, globos, nakvynės namuose, slaugos, įkalinimo, pataisos darbų įstaigose, kareivinėse gyvenantys žmonės. Taip pat bus surašyti visų nuosavybės formų pastatai ir juose esantys būstai, užfiksuota jų kokybė. Šis surašymas mūsų šalyje yra jau septintas. Pasirengti surašymui ir jį atlikti pavesta Statistikos departamentui.

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Europoje pirmieji gyventojų surašymai pradėti senovės Graikijoje. Yra žinių, kad IV a. pr. Kr. Atėnuose surašyti visų gyventojų kategorijų suaugę vyrai. Pakankamai tobula gyventojų apskaita buvo ir senovės Romoje. Mokesčių reikalams čia nuo V a. pr. Kr. buvo atliekami gyventojų surašymai. Vienas tokių surašymų minimas ir Naujajame Testamente. Epizodinių, palyginti nedidelių surašymų būta ir viduramžiais. Pirmasis šiuolaikiškas surašymas įvyko 1790 m. JAV. Dabar gyventojų surašymai jau apima visą žemės rutulį. Daugelį amžių surašymai būdavo atliekami turint vienintelį tikslą - sužinoti valstybės gyventojų skaičių. Jį žinodama valstybė žinojo du kitus svarbius dalykus: kiek galės turėti kareivių ir kiek surinks mokesčių. Dabar surašymų tikslai labai pasikeitė: gyventojai surašomi ne tik norint sužinoti tikslų jų skaičių, bet ir kitus demografinius duomenis, geriau suprasti ir planuoti valstybių ekonominį vystymąsi. Surašymų būdavo kas penkeri, dveji, kai kur net kas vieneri metai. Dabar nusistovėjusi praktika - gyventojus surašyti kas dešimt metų.

KLAUSINĖS DAUG IR APIE VISKĄ

Artėjantis surašymas leis ne tik užfiksuoti tikslų Lietuvos gyventojų skaičių, bet ir suskirstyti juos pagal lytį bei amžių, gauti duomenų apie šeiminę sudėtį: kiek yra šeimų, koks jų dydis. Po surašymo tiksliai žinosime, kiek Lietuvoje yra gyvenamųjų būstų, namų ūkių. Pirmą kartą nuo 1923 m. (tada vyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymas) pateikiamas klausimas apie išpažįstamą tikėjimą. Surašymas suteiks galimybę visus gyventojus suskirstyti pagal pragyvenimo šaltinius. Reikės nurodyti tris pagrindinius. Apklausiami asmenys turės juos skirti pagal reikšmingumą. Tai leis sugrupuoti žmones, gyvenančius iš darbo užmokesčio, nuosavo verslo, žemės ūkio nuosavybės, išlaikomus kitų asmenų ir valstybės. Bus klausimai apie darbovietę, profesiją, pareigas arba dirbamą darbą. Atsakymai į šiuos klausimus įgalins sugrupuoti šalies gyventojus pagal ekonominę veiklą, nustatyti jų profesinę sudėtį. Pagal atsakymus bus nustatyta Lietuvos ūkio struktūra.

Atkreipiame skaitytojų dėmesį - tarp daugelio kitų yra ir klausimas apie negalę. Jis turėtų skambėti taip: "Gal jums nustatyta invalidumo grupė? Jeigu taip, tai kuri? Kokia yra invalidumo priežastis? Dėl kokių funkcinių sutrikimų yra nustatytas invalidumas?" Tiesa, čia jau lyg ir keli klausimai, bet surašymo organizatoriai juos linkę laikyti vienu - klausimu apie negalę. Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė sakė, kad organizatoriai labai kruopščiai studijavę 1923 m. surašymo medžiagą. Ji pasufleravusi du klausimus: apie išpažįstamą tikėjimą ir apie negalę. Dėl klausimo apie negalę surašymo organizatoriai taręsi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba. "Sulaukėme siūlymų, - sakė D. Ambrozaitienė, kad klausimų apie negalę būtų daugiau, bet jie jau būtų už surašymui keliamų reikalavimų. Tai ateities bendradarbiavimo dalykas. Dabar gausime apie neįgalius žmones pagrindinius duomenis, o paskui galėsime sudaryti įvairias kombinuotas lenteles: neįgalieji pagal invalidumo grupes ir invalidumo priežastį; pagal išsimokslinimą ir amžių; pagal amžių ir pragyvenimo šaltinius; pagal profesijas ir pragyvenimo šaltinius; neįgaliųjų užimtumas pagal ekonomines veiklas ir profesijų grupes; apsirūpinimas būstais ir pan."

Jau paskelbtas patikslintas surašymo lapas - jame 45 klausimai. Yra rengiamas informacinis lapelis, jį, likus maždaug 10 dienų iki surašymo, turėtų gauti kiekvienas Lietuvos būstas. Lapelyje ne tik bus dar kartą populiariai paaiškinta, kam reikalingas surašymas ir kodėl yra svarbu atsakyti į pateikiamus klausimus, bet ir apžvelgti sunkesni klausimai bei galimi jų atsakymai. Klausimų lapas buvo paskelbtas spaudoje, tad regintys žmonės jį gali neskubėdami išsinagrinėti. Ką daryti akliesiems? D. Ambrozaitienė sutiko, kad į kai kuriuos klausimus, pirmą kartą juos išgirdus tiktai iš surašinėtojo lūpų, atsakyti gali būti pakankamai nelengva. Ji palankiai įvertino galimybę surašymo lapą ir informacinį lapelį išleisti brailio raštu, kad neregiai iš anksto galėtų susipažinti su jų turiniu.

KAM ATIDARYSIME DURIS?

Kaip jau minėjome, per surašymą bus suregistruoti visi Lietuvos gyventojai ir visi jų būstai. O tai reiškia, kad į kiekvieno mūsų būstą ateis surašinėtojas ir čia pateiks savo 45 klausimus. Gerai, jeigu žmogus gyvena su šeima, o jeigu jis yra vienišas ir dar neregys... Be abejonės, saugumo problema iškils ne tik akliesiems ir silpnaregiams, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiausiai kūno. Kokių nors ypatingų, tik akliesiems skirtų receptų D. Ambrozaitienė negalėjo pasiūlyti. Vis dėlto yra dalykų, kuriuos derėtų žinoti visiems. Matantis arba dar šiek tiek primatantis žmogus į jo namus atėjusį surašinėtoją galės atskirti iš specialaus žalio portfelio. Šie portfeliai yra unikalūs, skirti tik surašymo dokumentams laikyti, jų negalima nusipirkti parduotuvėje. Kiekvienas surašymo darbuotojas turės specialų pažymėjimą. Jame bus teritorinės statistikos įstaigos ir Statistikos departamento antspaudas, darbuotojo nuotrauka ir jo vadovo parašas. Prieš surašymą bus išankstinis būsto lankymas. Jis prasidės balandžio 2 dieną. Surašymo darbuotojas apsilankys ir paklaus, kada geriausia ateiti ir surašyti konkrečiame būste gyvenančius žmones. Žmogus pats galės pasirinkti jam patogią dieną ir valandą. Tad tikimybė, kad sutartą valandą jūsų skambutį paspaus nepageidautinas asmuo, gerokai sumažėja. Pats surašymas turėtų vykti nuo 8 valandų ryto iki 10 valandos vakaro. Veiks teritoriniai surašymo skyriai. Statistikos departamentas netrukus turėtų paskelbti jų adresus ir telefonus. Žmonės galės paskambinti į šiuos skyrius, pasitikslinti surašinėtojų pavardes. Matyt, atsiras ir tokių, kurie į savo būstą nenorės įsileisti svetimo žmogaus. Jie galės patys apsilankyti surašymo skyriuose ir čia atsakyti į surašymo lapo klausimus.

Kaip sakė D. Ambrozaitienė, preliminarūs surašymo duomenys - gyventojų, vyrų, moterų skaičius - turėtų būti aiškūs jau šių metų spalio ar lapkričio mėnesį. Kiti duomenys, pavyzdžiui, apie žmones su negale, paaiškės maždaug po metų.


* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklalapis]