IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS


dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


RAŠYTOJA BRONĖ BUIVYDAITĖ

     Gruodžio 8 dieną sukanka 105 metai, kai gimė (1895) Bronė Buivydaitė (Tyrų duktė). Ji gimė Svėdasuose, smulkaus amatininko šeimoje, augo Anykščiuose. 1912 m. baigė buhalterijos kursus Kaune, kurį laiką dirbo prekyboje, 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją; 1918 - 1930 m. mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose. Tarpukario metais ji išleido tris eilėraščių rinkinius ir kelias prozos knygas, daug rašė vaikams: eiliuotų padavimų rinkinys "Anykščių baladės" (1930), sukūrė eiliuotų pasakų, apysakų. Pagal jos libretą rašytojas Kazimieras Viktoras Banaitis sukūrė operą "Jūratė ir Kastytis". Po Antrojo pasaulinio karo (iki 1948 m.) mokytojavo Alytuje. Sukūrė naujų eilėraščių, perredagavo ir išleido kai kuriuos prozos kūrinius, skirtus vaikams. Apie 1960 metus ji neteko regėjimo. 1970 m. buvo priimta nare į tuometinę Lietuvos aklųjų draugiją. Būdama neregė, materialiai remiama LAD, B. Buivydaitė parašė ir išleido naujų knygų vaikams: apysaką "Pro vaikystės langą" (1969), "Karklo švilpa" (1972), atsiminimus "Vargai vartus kilnoja" (1982).
     "Ilgai žiūrėjau pro vaikystės langą ir rašiau. Prikėliau iš kapų pažįstamus, gerus, vargšus žmones... Nebepasakosiu, kiek aš su ta vargše akele vargau, kol parašiau autobiografinę apysaką... Matau viską pro dūmus", - taip rašė apie save B. Buivydaitė 1976 m. gegužį.
     Mirė 1984 m. sausio 29 d., palaidota Anykščiuose.
    
MUZIKANTAS EDVARDAS PETKEVIČIUS

     Gruodžio 31 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1930) Edvardas Petkevičius, meno mėgėjų būrelių dalyvis. Jis gimė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių raj.), dailidės šeimoje. Iš kūdikystės buvo silpno regėjimo. Anksti išryškėjo muzikiniai sugebėjimai. Būdamas septynerių metų amžiaus, pradėjo skambinti mandolina, vėliau gitara. Pradinę mokyklą lankė Varšuvoje. Į Kauno aklųjų mokyklą atvyko 1953 m. ir, čia baigęs 6 klases, 1956 m. įsidarbino Švėkšnos aklųjų įmonėje darbininku. Tais pačiais metais susituokė su silpnarege Stanislava Vielavičiūte. Abu užaugino sūnų ir dukterį.
     Didelę savo gyvenimo dalį E. Petkevičius paskyrė muzikai, dalyvavo įvairiuose meno mėgėjų būreliuose. Prieš atvykdamas į Kauno aklųjų mokyklą, Žasliuose buvo suorganizavęs styginių instrumentų orkestrėlį, su kuriuo dalyvaudavo Kaišiadorių rajono meno saviveiklos apžiūrose. Aklųjų mokykloje smuiku groti jį mokė Adolfas Majauskas. Grojo mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestre. Dirbdamas Švėkšnos įmonėje, grojo smuiku kaimo kapeloje. 1963 m. pabaigoje persikėlė į Vilnių. Čia, draugijos kultūros namuose, įsijungė į meno mėgėjų instrumentinių būrelių veiklą: skambino mandolina styginiame orkestre, kaimo kapeloje "Linksmuolė" iki mirties grojo kontrabosu ir smuiku.
     Mirė nuo infarkto 1994 m. birželio 15 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]