LASS CENTRO TARYBOJE


Zita JUODKIENĖ

 


LASS centro tarybos posėdis vyko lapkričio 8 dieną. Jame svarstyta 10 klausimų ir informacijų. Dalyvavo 13 centro tarybos narių, įmonių vadovai.
     Šiame posėdyje buvo svarstomi LASS nekilnojamo turto klausimai, siekiant aptarti nekilnojamo turto naudojimo perspektyvas. Pastaraisiais metais įvyko kai kurių pakitimų. Dalis turto, daugiausia įmonėms priklausančio, buvo parduota, o rajonuose nemaža dalis įsigyta. Tačiau vis sunkiau savivaldybės atleidžia nuo žemės mokesčio, pastatams reikalingas remontas, brangiai kainuoja jų išlaikymas. Ypač sunku kultūros įstaigoms, turinčioms sales. Centro taryba įpareigojo įmones racionaliau naudoti patalpas, ieškoti galimybių nuomos plėtrai ir kasmet atsiskaityti centro tarybai apie turimus patalpų plotus bei jų išlaikymą. Vadovaujantis LASS XV suvažiavimo rezoliucija "Dėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos turto ir gamybos valdymo", įmonės įpareigotos nuo 2001 metų sausio 1 dienos dengti jų balansuose esančių LASS įstaigų bei kitų aklųjų kultūros įstaigų patalpų išlaikymo išlaidas. Centro taryba taip pat nutarė, kad lėšos, gautos už parduodamą LASS nekilnojamą turtą, naudojamos tik investicijoms į LASS nekilnojamą turtą pagal centro tarybos nutarimą.
     Aptarta LASS įmonių šių metų trečiojo ketvirčio ūkinė ir finansinė veikla. Visos 6 įmonės per šį ketvirtį pagamino produkcijos už 2,62 mln. Lt ir už realizuotą produkciją bei teikiamas paslaugas gavo 4,4 mln. Lt įplaukų. Iš gamybos pelno negavo nė viena įmonė. Geriausių ekonominių rodiklių trečiame ketvirtyje pasiekė Klaipėdos ir Šiaulių įmonės, pablogėjo Vilniaus įmonės rodikliai, Kauno įmonę tebeslegia skolos ir prastovos. Įmonės susiduria su kai kurių darbininkų konservatyviomis pažiūromis ir nenoru dirbti. Norint pasiekti ekonominių rezultatų, įeiti į Europos rinką ir išlaikyti mūsų įmones, joms reikia ne tik naujų technologijų, tarptautinių sertifikatų, bet ir visų jose dirbančių žmonių noro šio tikslo siekti.
     Centro taryba apsvarstė Kauno įmonės profsąjungos pirmininkės R. Riaubienės prašymą leisti profsąjungos aktyvui dalyvauti centro tarybos posėdžiuose, kai svarstomi Kauno įmonės reikalai. Nutarta į šį prašymą atsakyti neigiamai, Kauno įmonės profsąjunga atstovauja tik ketvirtadaliui įmonės darbuotojų. Centro taryba nutarė, kad tikslingiau organizuoti darbuotojų aktyvo ar net visų darbuotojų susitikimus su centro tarybos ar ūkio komisijos nariais.
     Aptarta informacija apie 2000 metų LASS narių poilsį Vilniaus įmonės "Zelvos" ir Klaipėdos įmonės "Spindulio" poilsio bazėse. "Spindulyje" ilsėjosi 527 žmonės, iš jų 82 - regėjimo invalidai. Nors šiemet, organizuodama poilsį, Klaipėdos įmonė "Regseda" ir turėjo beveik 7 tūkst. Lt balansinį nuostolį, tačiau, lyginant su 1999 metais, šis nuostolis sumažėjo keturis kartus. Įmonės direktoriaus V. Šeporaičio nuomone, pradėjus sezonui ruoštis anksčiau, buvo galima nuostolio išvengti. Vilniaus įmonės "Zelvos" poilsio bazėje ilsėjosi 156 žmonės, iš jų - 93 regėjimo invalidai. Šiais metais ligonių kasos sanatorinio gydymo "Zelvoje" nefinansavo, ir Vilniaus įmonė organizuodama poilsį joje turėjo 47 800 Lt balansinio nuostolio. Centro taryba nutarė 2001 metų pirmame ketvirtyje svarstyti konkrečius 2001 metų LASS narių poilsio planus.
     Centro taryba susipažino su Klaipėdos įmonės "Regseda" prašymu leisti parduoti gamybines patalpas, esančias Telšiuose. Šios patalpos - tai savininkui grąžinto pastato priestatas be jokių komunikacijų. Jame šiuo metu įsikūrusi tik LASS Telšių rajono taryba. Klaipėdos įmonė siūlo už gautas lėšas nupirkti kitas tinkamesnes patalpas Telšių organizacijai. Šiam įmonės sprendimui davė sutikimą Klaipėdos ir Telšių apskričių taryba. Centro taryba leido Klaipėdos įmonei parduoti patalpas Telšiuose ir sudarė pardavimui organizuoti komisiją, į kurią įtraukti LASS Telšių rajono tarybos pirmininkas V. Akulovas, Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė N. Klepikienė, Klaipėdos įmonės "Regseda" direktorius V. Šeporaitis.
     Lietuvos aklųjų choro 30-mečio proga centro tarybos padėkos raštu apdovanoti ilgamečiai choro dainininkai ir darbuotojai - B. Araminas, S. Dovidavičiūtė, A. Jonavičienė, H. Komas, V. Stadalnikaitė, R. Stalgienė, J. Zmuidzinavičius. Vilniaus įmonės 60-mečio proga padėkos raštu apdovanoti įmonės direktorius L. Kirkilovskis, buvę ir dabar dirbantys ilgamečiai Vilniaus įmonės darbininkai - B. Ylaitė, R. Jakimavičienė, M. Kavoliukas, J. Karpavičius, L. Riaubienė, G. Belianienė, J. Olechnovičius, A. Stankevičius, V. Vaitkevičius, K. Zabitienė. Už gražų bendradarbiavimą ir didelį indėlį į tiflologijos mokslą padėka pareikšta ir Šiaulių universitetui, mininčiam Specialiosios pedagogikos fakulteto 25-metį ir specialiosios pedagogikos specialybės 40 metų jubiliejų.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]