LASS VILNIAUS ĮMONEI - 60 METŲ
Lapkričio 1 d. sukanka 60 metų, kai įsteigta (1940) LASS Vilniaus įmonė.
1940 m. vasarą sovietų okupacinė valdžia Vilniaus aklųjų mokyklą uždarė ir jos patalpas (du namus) atidavė aklųjų dirbtuvėms (įmonei) įkurti. LTSR socialinio aprūpinimo liaudies komisaro J. Glušausko 1940 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr.12 Vilniaus aklųjų dirbtuvių administratoriumi (vedėju) nuo lapkričio 1 d. paskirtas Bronius Grigas. Tolesnį dirbtuvių organizavimą komisariatas pavedė Vilniaus miesto socialinio aprūpinimo skyriui. Tradicinis pavadinimas "Aklųjų dirbtuvės" išliko iki 1944 m. pabaigos. 1944 gruodžio 31 dieną Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatas Vilniaus ir Kauno aklųjų įmones perdavė Lietuvos aklųjų draugijai ir jos buvo pavadintos "mokymo-gamybos kombinatais".
1940 m. lapkričio mėn. vyko aklųjų dirbtuvių organizaciniai darbai, buvo priimami tarnautojai ir darbininkai. Nuo gruodžio 1 d. panaikintos Kauno aklųjų instituto gamybinės dirbtuvės, aklieji dviem etapais perkelti į Vilnių. Vilniaus miesto socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjo 1940 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.6 į aklųjų dirbtuves buvo priimti: nuo lapkričio 20 d. - šepečių instruktoriumi Pranas Navickas, nuo lapkričio 22 d. - ūkio vedėju Mikalojus Kortkevičius, pynimo instruktoriumi - Vladas Ščucinskis, kurjeriu - Justinas Tolopilis, šeimininke - Stanislava Kilčevskaitė-Veichertienė, 24 aklieji darbininkai - šepečių ir pynimo amatininkai. 1940 m. gruodžio 17 d. vedėjo įsakymu Nr.9 priimta 10 aklųjų ir 1 regintis darbininkas - šepetininkai ir pynėjai iš Kauno. Taigi dirbtuvėse buvo įdarbinti Kauno aklųjų instituto ir Vilniaus aklųjų mokyklos gamybinių dirbtuvių bei Vilniaus aklųjų pynėjų kooperatyvo darbininkai. Gruodžio pabaigoje dirbo 34 aklieji darbininkai ir 9 regintys darbininkai bei tarnautojai.
Nuo 1940 m. lapkričio 1 d. socialinio aprūpinimo skyrius įsteigė parduotuvę aklųjų produkcijai pardavinėti. Parduotuvėje dirbo 2 žmonės: buhalteris-pardavėjas - Nikolajus (Mikalojus) Kukinas, kasininkė-pardavėja - Ona Razumavičiūtė. Nuo 1941 m. balandžio 8 d. administraciškai parduotuvė buvo prijungta prie aklųjų dirbtuvių ir šios įmonės vadovu paskirtas Nikalojus (Mikalojus) Kukinas. 1941 m. pradžioje dirbo 37 aklieji darbininkai - 20 pynėjų, 17 šepetininkų. Pavasarį dirbtuvėse dirbo jau 50 darbininkų.
Kokias darbininkai turėjo buitines ir kultūrines sąlygas? Iš Kauno su šeimomis atsikėlę aklieji darbininkai gavo valdiškus butus Trakų gatvėje, viengungiai buvo apgyvendinti internate šalia dirbtuvių, čia jie turėjo ir valgyklą. Patys įkūrė klubą, kuriame laisvalaikiu buvo skaitomi laikraščiai, organizuojamas teatro lankymas - tai daryti padėjo regintieji darbuotojai. Veikė du meno mėgėjų būreliai: neregys Juozas Stankevičius vadovavo vyrų chorui, primatantis Vladas Pachomovas - estradiniam ansambliui.
Vokiečių okupacijos metais aklųjų dirbtuvė veikė ypač sunkiomis sąlygomis: trūko žaliavų, buvo sudėtinga realizuoti gaminius, nepritekliai slėgė darbininkus. Dalis darbininkų 1942 m. grįžo į Kauną ir čia įkūrė atskirą aklųjų įmonę.
DAINININKĖ ONA MALIŠAUSKIENĖ
Lapkričio 23 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1930) Ona Vištiejūnaitė-Mališauskienė, dainininkė, meno mėgėjų būrelių dalyvė, masažuotoja. Ji gimė Vabalninke (Biržų raj.), amatininko šeimoje. Iš mažens buvo silpno regėjimo. Gydytojo oftalmologo J. Nemeikšos rūpesčiu 1940 m. rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Čia besimokydama 1949 m. baigė prie Raudonojo kryžiaus organizacijos medicinos seserų kursus kvalifikacijai kelti, kur įgijo masažuotojos specialybę. 1952 - 1954 m. dirbo masažuotoja Kauno didžiųjų klinikų vaikų skyriuje. Nuo 1954 m. rudens iki 1992 m. rudens dirbo darbininke Kauno aklųjų įmonėje. Šešto dešimtmečio viduryje buvo LAD Kauno miesto trečiosios (teritorinės) pirminės organizacijos biuro pirmininkė. 1983 m. baigė suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą ir gavo 500-ąjį šios mokyklos brandos atestatą. Būdama muzikali ir turėdama malonų lyrinį sopraną, mokėsi solinio dainavimo pas pedagoges A. Ragauskaitę, A. Galaunienę, S. Rapalienę. Dalyvavo ne tik aklųjų mokyklos, bet ir aklųjų įmonės, kultūros namų meno mėgėjų būreliuose: chore, vokaliniuose ansambliuose, dainavo solines dainas su fortepijonu ir estradiniu orkestru. Dabar dar tebedainuoja moterų ansamblyje. Jos atliekamų dainų yra įrašyta į magnetofono juostas.
MOKYTOJA DANUTĖ CEMNOLONSKIENĖ
Lapkričio 28 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1940) Danutė Šoblinskaitė-Cemnolonskienė, ilgametė suaugusių aklųjų mokytoja. Ji gimė Kauklių kaime (Pasvalio raj.), valstiečių šeimoje. 1967 - 1973 m. dirbo inspektore LAD Panevėžio tarprajoninėje valdyboje. 1973 m. pradėjo dirbti brailio rašto ir rusų kalbos mokytoja suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Panevėžio skyriuje. 1978 m. baigė Leningrado A. Gerceno pedagoginį institutą, studijavo tiflopedagogiką. 1991 m. uždarius suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą, dirbo tiflopedagoge su silpnai matančiais vaikais. Šiuo metu dirba tiflopedagoge "Nevėžio" vidurinėje mokykloje.
PEDAGOGAS JONAS NEDZINSKAS
Lapkričio 28 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1905) Jonas Nedzinskas, ilgametis Kauno aklųjų vidurinės internatinės mokyklos pedagogas. Jis gimė Marijampolės apskrityje, Igliškėlio valsčiuje, Pajėsio kaime, valstiečių šeimoje. 1932 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, dirbo mokytoju Grigaliūnų, Tartupio, Ąžuolų Būdos mokyklose. Pokario metais buvo Baraginės mokyklos vedėju. Persikėlęs į Kauną dirbo Vilijampolės vaikų namų direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1957 m. iki 1969 m. - auklėtoju Kauno aklųjų mokykloje.
Kur J. Nedzinskas bedirbo, buvo stropus ir reiklus pedagogas.
Išėjęs į pensiją, J. Nedzinskas įsijungė į LAD Kauno miesto ir rajono pirminės organizacijos veiklą. Daugiausia jis nuveikė, kai buvo išrinktas Kauno tarprajoninės valdybos reabilitacinio darbo būrelio vadovu. Jis aplankė daug aklųjų, tikrino jų materialinę padėtį, rūpinosi, kad visiems būtų suteikta reikalinga pagalba. Vėliau ėmė vadovauti prie LAD Kauno kultūros namų sudarytai reabilitacinio darbo tarnybai. Lig šiol yra žvalus, gyvena savo namelyje Kaune.
