GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

AR TURĖS BRAILIO RAŠTAS ATEITĮ


JO DIDENYBĖ - LIŪDNOJO VAIZDO RITERIS
     Brailio raštas šiuolaikiniame moderniausių komunikacijų, skaitmeninių technologijų pasaulyje. Taip, be abejonės, jis šiek tiek panašus į Liūdnojo vaizdo riterį! Padaręs neregių švietimo perversmą, tų pačių neregių dabar yra pamirštamas, stumiamas iš visų gyvenimo sričių. Tas stūmimas prasidėjo prieš 30 - 40 metų, atėjus garsinių knygų erai, ir dar labiau sustiprėjo, kai ėmėme naudotis kompiuteriais, kai tradicinė knyga net reginčiųjų raštu vis dažniau pakeičiama elektroniniu jos variantu. Taigi ar gali brailio raštas šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje sėkmingai konkuruoti su kitais daug modernesniais informacijos perteikimo būdais? Pirma mintis, lyg kokia bjauri pelė krebždanti galvoje: ne, negali, pasižiūrėkite tiktai į brailio knygas - kokios jos sunkios, didelės ir nepatogios! Ir vis dėlto... įdomiai ir labai nelauktai nuskamba Austrijos aklųjų sąjungos švietimo komiteto priimta rezoliucija apie brailio rašto reikšmę. Kelios svarbesnės jos mintys.
     "Kas brailio rašto nenaudoja kaip vienos iš bendravimo raštu formų, nelavina savo sugebėjimų šioje srityje, tokio žmogaus galimybės bendrauti naudojant kalbą mažėja. Jis tampa analfabetu. Kas nepajėgia teisingai užrašyti pavadinimų ir žodžių, yra laikomas menkai išsilavinusiu.
     Mokymasis naudojant raštiškus informacijos šaltinius (įskaitant lenteles, diagramas ir eskizus) iš esmės skiriasi nuo mokymosi naudojantis akustine informacija. Kas nemoka jokio rašto, stokoja optinio taktilinio priėjimo prie informacijos.
     Kompiuterinėse priemonėse esanti informacija yra itin svarbus informacijos šaltinis akliesiems. Tačiau tik tada, kai tekstas yra tinkamai paruoštas taktiliniam skaitymui, tai daugeliu atvejų leidžia geriau jį suprasti ir tvarkyti (galimybė peržiūrėti, greitas judėjimas tekste).
     Ir šiais laikais brailio raštas neprarado savo svarbos. Brailio rašto išmokimas yra būtina sėkmingo vidurinio mokslo ir profesinio išsilavinimo įgijimo sąlyga."
     Nei cituotose ištraukose, nei visoje rezoliucijoje nekalbama apie brailio rašto galimybes konkuruoti su kitais informacijos perteikimo būdais ir priemonėmis. Nekalbama todėl, kad pirmiausia šis raštas yra ne būdas ir ne priemonė, o kultūros vertybė. Mat visi, net patys moderniausi informacijos perteikimo būdai, informaciją žmogui tik perteikia, bet nepadaro jo raštingo. Žmogus gali mokėti nuostabiai greitai naršyti po internetą, namuose turėti palydovinę televizijos anteną, bet nemokėti savo minčių sklandžiai reikšti raštu - ir toks žmogus bus neraštingas arba mažaraštis!
    
SUTEMOS AR NAUJAS RENESANSAS
     Šie metai - Prano Daunio metai. Prieš šimtą metų jis gimė, prieš septynis su puse dešimtmečio sukūrė lietuviškąją brailio abėcėlę. Prieš septynis dešimtmečius šia abėcėle pradėtos perrašinėti knygos.
     Lietuvos aklųjų biblioteka, minėdama P. Daunio gimimo šimtmetį, spalio 13 dieną surengė tarptautinę konferenciją "Nacionalinės brailio raštijos plėtra ir dabartis". Konferencijoje dalyvavo ir Danijos aklųjų sąjungos prezidentas Poul Luneborg Joje dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Švedijos brailio literatūros leidėjai, aklųjų bibliotekų atstovai. Atidarydamas konferenciją LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas labai glaustai pakartojo pagrindines jau minėtos rezoliucijos mintis: "Žmogus, nemokantis jokio rašto, yra beraštis! Tai yra pajutęs kiekvienas regėjimo netekęs žmogus - nesvarbu, kokį prieš tai jis turėjo išsilavinimą, kokį darbą dirbo. Brailio rašto plėtra - tai ne tik skaitytojų skaičiaus didėjimas, bet ir naujos šio rašto galimybės, naujos jo panaudojimo sritys. Tai ir brailio eilutės prie kompiuterių, ir žymėjimai viešose vietose, ir įvairūs žinynai bei žodynai. Net jeigu mažiau žmonių skaitys knygas, brailio raštas vis tiek išliks - neregiui visada reikės ką nors tuo raštu pasižymėti, užsirašyti skaičius. Turime siekti, kad brailio raštas būtų kaip galima plačiau naudojamas viešajame gyvenime: Anglijoje neregys, atėjęs į banką, gali šiuo raštu gauti informaciją, kiek jo sąskaitoje yra likę pinigų. Kodėl neturėtume siekti šito ir Lietuvoje?"
     Svečias iš Švedijos Bjorn Vestling apžvelgė brailio rašto situaciją savo šalyje. Kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, atsiradus garsinėms knygoms, brailio populiarumas ir reikšmė čia irgi smuko. Per paskutinįjį dešimtmetį brailio literatūros paklausa Švedijoje gerokai išaugo. Štai 1992 m. knygas brailio raštu skaitė tik 200 žmonių, o šiuo metu jų yra 725. Bendras brailio rašto vartotojų skaičius Švedijos aklųjų bibliotekoje perkopė per 1100. Tai sąlygojo keletas priežasčių. "Pirmiausia, - sakė svečias, - mes pasiūlėme daug naujų brailio leidybos paslaugų: aklieji Švedijoje dabar brailio raštu gali skaityti žurnalus, laikraščius. Šita paslauga pritraukė daugiau skaitytojų, o kartu padidėjo ir brailio knygų paklausa. Pasikeitė leidybos politika: dabar apie 40 proc. visų brailio raštu išleidžiamų knygų sudaro individualūs užsakymai. Dar vienas pasikeitimas, turėjęs įtakos skaitytojų didėjimui, - atsisakėme trumparaščio. Anksčiau juo spausdindavome daugiau negu pusę visų brailio knygų. Neseniai pradėjome spausdinti brailio knygeles vaikams su reljefiniais piešiniais. Tai irgi gerokai padidino šio rašto paklausą. Šitų knygų privalumas dar ir toks, kad vaikai susipažįsta su šiuo raštu anksčiau, nei išmoksta jį skaityti. Galime tikėtis, kad vaikystėje į rankas paėmę patrauklią brailio knygelę, šie žmonės su brailio raštu nesiskirs ir užaugę". Kompiuteriai taip pat gali padėti - mat prie jų reikalinga brailio eilutė. O norint ja naudotis, suprantama, reikia mokėti patį brailio raštą."
     Švedijos aklųjų biblioteka yra parengusi sutarties su daugeliu savo šalies leidyklų projektą, pagal kurį ji gautų elektroninius šių leidyklų išleidžiamų knygų variantus. Norint tokią knygą perspausdinti brailio raštu, tereikėtų tiktai į kompiuterį įdėti diskelį ir paleisti brailio spausdintuvą. Leisime sau pastebėti, kad Lietuvoje brailio literatūros leidėjai jau irgi šitaip bendradarbiauja su kai kuriomis leidyklomis, tačiau čia viskas dar priklauso tik nuo leidyklų geranoriškumo.
     B. Vestling atkreipė dėmesį į tai, kad kitus metus žadama paskelbti Kalbų metais. Brailis yra aklųjų kalba, todėl nacionalinėms aklųjų organizacijoms atsiranda gera proga reikalauti didesnio savo visuomenės ir savo vyriausybių dėmesio šiai neregių "kalbai".
     Viešnia iš Rusijos, Sankt Peterburgo aklųjų bibliotekos direktorė Jevgenija Šepovalova apžvelgė brailio rašto situaciją ir jo panaudojimo galimybes Rusijoje. Šioje šalyje buvo du brailio leidybos centrai - Maskvoje ir Sankt Peterburge. Sankt Peterburge brailio spaustuvė įsteigta 1895 m. Įrangą iš Paryžiaus jai nupirko pats Rusijos caras Nikolajus II už asmeninius imperatoriškosios šeimos pinigus. Aišku, dabar šita technika jau yra susidėvėjusi ir pasenusi. Biblioteka perėjo prie naujų kompiuterinių brailio leidybos technologijų. Praeito dešimtmečio pradžioje skaitytojų brailio raštu skaičius čia irgi labai smuko. Priešingai negu Švedijoje, svarbiausios priežastys ekonominės - subyrėjus tarybų sąjungai ir keičiantis ekonominei sanklodai, leidyba brailio raštu buvo labai silpnai finansuojama. O kai nėra ką skaityti, neišvengiamai prarandami ir skaitytojai. Šiuo metu vėl pastebimos brailio rašto atsigavimo tendencijos. Per metus dabar savo skaitytojams Sankt Peterburgo biblioteka pateikia apie 300 pavadinimų knygų (plg.: Lietuvoje kasmet pateikiama apie 30 pavadinimų). Anot J. Šepovalovos, susidomėjimas brailio raštu ypač išaugo tarp jaunų žmonių - mat aiškėja, kad, nemokant brailio, dažnai būna labai sunku įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Ypač tai pasakytina apie tokias sritis kaip matematika, ekonomika.
     Sankt Peterburgo biblioteka dalyvauja projekte, kurio tikslas - elektroninis Rusijos bibliotekose esančių brailio natų katalogas. Toks projektas tapo įmanomas tik tada, kai šioje bibliotekoje buvo įdiegta kompiuterinė brailio natų spausdinimo programa. Katalogu galės naudotis ne tik Rusijos, bet ir kitų valstybių aklieji. Anot viešnios, būtinai reikalingas ir kitas - visų Rusijos bibliotekose esančių brailio knygų elektroninis katalogas. J. Šepovalovos nuomonė vienareikšmiška: "Mokėdamas brailio raštą ir išmokęs naudotis kompiuterine technika, neregys gali tapti savarankiškas, nepriklausomas nuo kitų žmonių, sėkmingai reikštis įvairiose profesinės veiklos srityse".
     Kad daiktą imtume į rankas, jis turi būti ne tik naudingas, bet ir estetiškai patrauklus arba bent jau nevarginantis - ar nevargina mūsų brailio knyga? Brailio knygos estetinius reikalavimus savo pranešime aptarė A. Jonyno vidurinės mokyklos mokytoja Janina Puriuškytė. Štai svarbiausi jos pastebėjimai: "P. Daunys pritaikė brailio raštą lietuvių kalbai ir paliko jį sistemingą, patogų, tinkantį užrašyti visas mintis, gimstančias žmogaus galvoje. Tai kas, kad tada buvo rašoma paprasčiausiomis priemonėmis - lentele ir sparneliu, tekstas liejosi suprantamas, pirštams malonus, jo ir raidės, ir eilutės buvo atskirtos lygiais tarpais. Dabar rašome užsienietiškomis mašinėlėmis, kompiuteriais, o tekstus gauname ir sunkiai įskaitomus, ir liesti nemalonius, ir šiaip nelabai tvarkingus: taškai smulkūs, eilutės lape sugrūstos, tarpai tarp pačių raidžių irgi labai jau maži. Nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja žodžių kėlimo taisyklės, kad tekstą redaguojant brailio raštu irgi reikia paisyti tam tikrų reikalavimų. Pasiimi poezijos tomelį - eilėraštis viename lape, autoriaus pavardė - kitame. Žinau, brailio literatūros leidėjai man pasakys, kad ir reginčiųjų raštu leidžiamose knygose, o ypač spaudoje, paliekama daug klaidų, bet kažin ar tai gali būti rimtas pasiteisinimas?"
     Klausimus kelti visada lengviau, negu duoti į juos atsakymus, o ir tie atsakymai dažniausiai būna tiktai priežastis naujiems klausimams ir naujoms abejonėms atsirasti. Nieko nuostabaus, jeigu ir ši konferencija pažėrė daugiau klausimų, negu davė atsakymų. Vis dėlto vieną atsakymą, o gal greičiau išvadą galėtume suformuluoti aiškiai ir tvirtai: brailio raštas buvo, yra ir bus reikalingas, nes be jo, nesvarbu, kokiomis moderniomis komunikacijos priemonėmis apsistatytume, vis tiek būtume beraščiai.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]