LASS LITERATŲ KŪRYBA


Zinaida RAKAUSKIENĖ

 


     LAIMĖS TAKAS
    
     Kur tu esi,
     Pasiklydęs
     Mano laimės takas,
     Kurio aš ieškau - nerandu,
     Klajoju tarsi tamsią naktį
     Kaip neregys nerasdamas
     Savo tikrų namų.
    
     Baisu pajautus
     Abejingą, šaltą žvilgsnį,
     Kada sustoju
     Kryžkelėj minčių,
     Į šipulius sudūžta grožis -
     Gruoblėtą medžio šaką
     Vėl liečiu.
    
     Man degina rankas
     Kaitrioji Dievo meilė,
     Tik kartais tyliai rusenu,
     O kryžkelėj sustojus vėl galvoju,
     Kodėl tiek Žemėje pilkų veidų.
    
     AŠ VISA SAVE IŠDALINSIU
    
     Aš visa save išdalinsiu,
     Bet liksiu laisva,
     Neieškokite Žemės
     Kelyje,
     Surasit mane kitose
     Erdvėse.
    
     Aš keliausiu su tais,
     Kur mylėjo,
     Kur neskriaudė vieni kitų,
     Kurie save paaukojo,
     Kad žemėje būtų šviesu.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]