NAUJOS KNYGOS


Juozas EŽERSKIS

"PRO VAIKYSTĖS LANGĄ"


     Atverk savo širdį, kol beldžiasi mūzos,
     Išvyk kasdienybę ir rūpesčių skriaudą.
     Ir tu pasijusi, kad dar nepalūžęs
     Nuo laiko tėkmės, kad širdies dar neskauda.

     K. Gailius
    
     Šių metų liepos 28 dieną "Šiaulių naujienos" pranešė, kad Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto leidykla "Saulės delta" išleido silpnaregio šiauliečio literato Kazimiero Gailiaus pirmąjį eilėraščių rinkinį "Pro vaikystės langą". Po poros savaičių tą gražiai išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą, autorius padovanojo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialui. Knyga išleista 500 egzempliorių tiražu, ją apipavidalino dailininkė Lina Žutautienė, joje 44 K. Gailiaus eilėraščiai.
     K. Gailius gimė šv. Kazimiero dieną 1958 metais Mažeikių rajone, Šerkšnėnų kaime. Nuo vaikystės turėjo silpną regėjimą. Kaziuko vaikystė prabėgo gražiose Šerkšnės upelės pakrantėse ir apylinkėse. Jis mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje, o ją iškėlus į Vilnių, baigė jau Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą. Horoskopuos sakoma, kad žmonės, gimę po Žuvies ženklu, apdovanojami meniška ir lyriška siela: Kazimieras kaip tik toks ir yra. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje jis labai domėjosi literatūra ir muzika. Muzikos net mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje - baigė trimito klasę. Paskui grojo orkestre, išmoko griežti akordeonu ir, turėdamas gražų balsą, dainavo įvairiuose meno mėgėjų vokaliniuose būreliuose.
     1980 m. Kazimieras atvyko gyventi į Šiaulius ir įsidarbino tuometiniame LAD Šiaulių gamybinio mokymo kombinate. Čia jis dirbo darbininku, profsąjungos pirmininku, o vėliau tapo įmonės direktoriaus pavaduotoju. Gyvendamas Šiauliuose, 1981-1986 metais jis studijavo Šiaulių pedagoginiame institute ir įsigijo tiflopedagogo specialybę. Kartu Kazimieras nerte pasinėrė į visuomeninę veiklą, dainavo, rašė eilėraščius - jų galėdavai rasti miesto laikraštyje, žurnale "Mūsų žodis". Jo eilės, skaitomos puikios skaitovės Irenos Bublienės, dažnai paįvairindavo koncertų programas, teminius vakarus. Prieš keletą metų Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namai surengė literatūrinę popietę, skirtą K. Gailiaus kūrybai. Joje skambėjo ne tik Kazimiero eilėraščiai, bet ir pagal jo eiles Mykolo Žalneravičiaus sukurtos dainos vokaliniams ansambliams.
     K. Gailiaus poezijos rinkinio pasirodymas nebuvo mums kokia didelė staigmena, nes anksčiau ar vėliau šis rinkinys turėjo pasiekti skaitytojus. Ir vis dėlto tai malonus įvykis, paskatinęs plačiau susipažinti su šio talentingo žmogaus kūryba. Praėjusiais metais K. Gailius dalyvavo kasmet Lietuvos aklųjų bibliotekos skelbiamame konkurse geriausiai neregio poeto arba prozininko knygai išaiškinti. Tokia knyga išleidžiama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos lėšomis. Tiesa, konkurso Kazimieras tada nelaimėjo. "Neteisinga, - sako Kazimieras, - pradedančių literatų mėgėjų kūrybą lyginti su, galima sakyti, profesionalų kūriniais. Reikėtų konkurso dalyvius diferencijuoti". Tad K. Gailiaus knyga "Pro vaikystės langą" dienos šviesą išvydo autoriaus iniciatyva - be LASS finansinės paramos.
     Šį rinkinį sudaro prieš 15 ir daugiau metų parašyti eilėraščiai. Posmai yra asmeninio, kamerinio pobūdžio, nuoširdūs, paprasti ir be jokių ten įmantrybių, todėl lengvai suprantami, artimi kiekvienam skaitytojui. Autorius tarsi pro vaikystės langą dar kartą bando pažvelgti į savo vaikystės metus, prisimena įdomiausius, gražiausius, kartais liūdniausius, giliausiai atmintin įsirėžusius gyvenimo epizodus. Rinkinyje rašoma apie Šerkšnės upelę, daržinės pastogę, aukso lapus, rudenį, vėją, vienišą medį, kelmą, vaikystės liepą, perkūno griausmą ir miško tylą. Nemažai dėmesio autorius skiria savo artimiesiems, vaikystės draugams. Jau esame įpratę, kad dabar leidžiamas poezijos knygas paprastai sudaro keli skyriai. K. Gailiaus rinkinys "Pro vaikystės langą" skyrių neturi: visa knyga - vienas eilėraščių srautas, visi jie yra savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi ir nesijungia į jokius ciklus.
     Baigdamas norėčiau pacituoti "Šiaulių naujienų" redakcijos darbuotojo, buvusio ilgamečio mūsų literatų konsultanto ir šio rinkinio redaktoriaus Stasio Bulzgio mintis, išsakytas liepos 28 d. "Šiaulių naujienų" laikraštyje: "Kazimieras Gailius kuria tradicine eilėdara, rašo įprastiniais ketureiliais. Jo eiliavimas tradicinis ir todėl nelengva išvengti kirčiavimo klaidų, ritmo nesklandumų, nevykusių rimų. Bet autorius stengiasi ir nuoširdžių jo pastangų negalime neįvertinti".
     Na, o mums, skaitytojams, K. Gailiaus eilėraščiai atrodo nuoširdūs, gražūs ir artimi. Rudenį LAB Šiaulių filialo darbuotojai mano surengti K. Gailiaus knygos "Pro vaikystės langą" pristatymą.

* * *

Kazimiero Gailiaus knygos "Pro vaikystės langą" viršelis     Kazimieras GAILIUS
    
     Prie Šerkšnės
    
     Švelni bangelė glosto kojas,
     Aš basas stoviu ant akmens.
     Lyg veidrody medžius rudens
     Vandens gelmė juos atkartoja.
    
     Pakrantėj alksniai susibūrę
     Vėl laukia vasaros dienų.
     Kiek čia prabėgo vandenų -
     Upelėj Šerkšnės, ten į jūras.
     Kadais močiutėm žlugtą skalbiant
     Liūdnas jie nešė daineles,
     Mergelių vilgė akeles,
     Joms ankstų rytą besiprausiant.
    
     Bet vandenys krantus išplovė,
     Prabėgo metų daug žavių.
     Sidabro nematyt žuvų,
     Gandrai pradingo ilgakojai.
    
     Švelni bangelė glosto kojas.
     Štai basas stoviu ant akmens...
     Pasemsiu Šerkšnės aš vandens,
     Kuris negrįžta, nekartojas...
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]