Aurelija MYKOLAITYTĖ

ŽEMAITIJOS SOSTINĖJE

Šįkart teko lankytis Žemaitijos sostinėje - Telšiuose. Šis miestas mena garsius visoje Lietuvoje žmones - Merkelį Giedraitį, Antaną Klementą, Motiejų Valančių, Kazimierą Jaunių ir kitus, daug prisidėjusius prie Lietuvos kultūros puoselėjimo. Kaip gyvena šio krašto aklieji, koks dėmesys skiriamas jiems? To pasiteiravau LASS Telšių rajono tarybos pirmininko Vladimiro Akulovo, kuris jau nuo 1982 metų vadovauja rajono organizacijai.

     Varginga pastogė
     Kiek teko lankytis rajonuose, vargingesnės pastogės matyti neteko: antrame pastato aukšte, kur kažkada buvo gamybinės patalpos, dabar didžiulis kabinetas - be elektros, be vandens, be šildymo. Plikos sienos, grotuoti langai, senas stalas, pora kėdžių, metalinės spintos ir kampe senas pianinas. Nors imk ir suk kafkiškos nuotaikos filmą! Kaip papasakojo pirmininkas V. Akulovas, iki šių metų pradžios LASS rajono taryba buvo įsikūrusi kitame namo gale, turėjo visus patogumus, elektrą, vandenį, šilumą, netgi skaitiklius buvo įsirengę, o čia vyko gamyba - darbininkai apmušinėjo baldus. Dabar nebeliko jokios gamybos - vien skambančios patalpos, o iš buvusio gerai įrengto kabineto iškraustė - grąžino turtą seniesiems savininkams. Beje, tie senieji šeimininkai kažkada teturėjo tik garažą, antrasis aukštas ir visas priestatas atsirado už aklųjų lėšas. Kai grąžino, tai grąžino savininkams su kaupu - atidavė visą namo galą su abiem aukštais. Dėl šių patalpų LASS Klaipėdos įmonei netgi teko bylinėtis, bet taip nieko ir nelaimėjo.
     Visa tai atsitiko nelabai seniai - šių metų pavasarį. Pirmininkas V. Akulovas nežino, kaip tokiose neapšildomose patalpose teks gyventi žiemą. Privalumas šios vargingos pastogės tik vienas: daug erdvės, yra kur saviveiklininkams repetuoti, rengti vakarones. Bet tuomet žūtbūt reikalingas remontas - negi taip ir liks Telšių aklieji ir silpnaregiai tarp tuščių skambančių sienų su grotuotais langais? Nejučia peršasi mintis - štai eini pagrindine Respublikos gatve, tai vienoj, tai kitoj gatvės pusėj šmėsteli partijų būstinių užrašai - vadinasi, jie turi kur rengti savo susirinkimus, ir reprezentacinių miesto pastatų remontas bei naujų statymas tikriausiai neapsiėjo be vienos ar kitos partijos įsikišimo, - tad kodėl gi nepadėjus akliesiems? Galbūt ateity ir atsiras koks nors mecenatas, o jais Telšiai garsėjo prieš šimtmečius...

     Rūpesčiai rūpestėliai
     "Sunku, nes nėra kuo žmogui patiešyt", - sakė rajono organizacijos vadovas, kuriam patikėta 131 žmogus (53 - I gr., 68 - II gr., likusieji - III gr). Pasak jo, anksčiau buvo galima žmogui tai šiuo, tai tuo padėti - bent jau kuro parūpinti žiemai, dabar viso to nebeliko. Šiemet iš savivaldybės lėšų LASS rajono taryba negavo, tik užprenumeravo "Mūsų žodį" 62 žmonėms. Taigi žmonių vienintelė viltis prispyrus bėdai - rajono socialinės rūpybos skyrius: ten duoda pašalpas, talonus, pirmininkui padeda lankyti narius. V. Akulovas sakė, kad šiaip ne taip visi stengiasi išsilaikyti: kas ūkiškai gyvena, karvutę laiko, kiekvienas kiek galėdamas taupo. Kaip ir kituose rajonuose, taip ir čia, darbo jauni žmonės neturi: - vienas kitas mokosi, nežinodamas, kokios perspektyvos jo laukia ateityje.
     Dar vienas rūpestėlis - silpnai matantys vaikai, kurių Telšių rajone yra 14. Trys iš jų mokosi Kaune, du - Vilniuje, o besimokantiems namuose ir lankantiems bendrojo lavinimo mokyklą gelbsti tiflopedagogė, kurios darbu, kaip pripažino pirmininkas, tėveliai yra labai patenkinti.
     Visus rūpesčius rūpestėlius - dėl silpnaregių vaikų, dėl neturinčio darbo jaunimo, dėl sunkiai besiverčiančių pagyvenusių žmonių - šiek tiek praskaidrina džiaugsmai. Rajono organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad LASS nariams labai dėmesingi oftalmologai: prisireikus akių gydytojo pagalbos, žmonės nėra priversti laukti ilgų eilių Telšiuose, o nuvykę į Kauną jie taip pat yra be vargo priimami. Profesorės Emilijos Daktaravičienės, kitų medikų dėka regėjimo negalę turintys žmonės čia visada laukiami ir, jei reikia, paguldomi į ligoninę, nesiuntinėjant kelis kartus ten ir atgal, kol bus atlikti visi tyrimai.
     Žmonės nenuleidžia rankų
     Kad ir kaip sunkiai Telšių rajono aklieji ir silpnaregiai gyvena, vis tiek nenuleidžia rankų. Kas savaitę saviveiklininkai renkasi į repeticijas, ruošiasi koncertams, apžiūroms. Kokios be saviveiklininkų būtų vakaronės, jubiliatų pagerbtuvės? Telšiškiams meno mėgėjams vadovauja Antanas Kontautas, dabartinis Telšių muzikos mokyklos direktorius. Galima tik pasidžiaugti, kad turintis tokį darbą žmogus randa laiko akliesiems ir silpnaregiams. Galbūt todėl žmonės taip noriai renkasi koncertuoti. Pasak pirmininko V. Akulovo, dabar yra per 20 saviveiklininkų. Yra grojančių akordeonu, armonika, smuiku, netgi kontrabosu. Telšių organizacijos vadovas papasakojo apie vieną ne per seniausiai mirusį saviveiklos entuziastą, kuris net iš Varnių visąlaik 34 kilometrus važinėdavo į repeticijas. Taigi žemaičiai, kai užsispiria ką nors padaryti, tai ir padaro.
     Gerų idėjų šio krašto žmonėms netrūksta: štai rudenį planuojama surengti šaškių-šachmatų varžybas tarp pačių organizacijos narių. Pirmininkas minėjo, kad norinčių žaisti tikrai yra, ir tai būtų prasmingas laiko praleidimas visiems kartu.

 * * *

     Belieka tik palinkėti, kad Žemaitijos sostinėje Telšiuose įvyktų dar ne vienas renginys, kad aklųjų gyvenimas čia taptų išties panašus į sostinės - judrus, gyvybingas. O geriems darbams ir idėjoms tegul įkvepia jau minėtų Lietuvos kultūros žmonių darbai.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]