LASS RAJONŲ ORGANIZACIJOSE


Aurelija MYKOLAITYTĖ

JAUNAM REIKĖS ĮPRASTI


Petras BugasTurbūt niekur nėra tokių gražių slėnių kaip Dubysos, kuriuos pamatai važiuodamas į Raseinius. Šio rajono akliesiems ir silpnaregiams nuo 1981 metų vadovauja Petras Bugas. Pirmininkas papasakojo apie tai, kaip gyvena šio krašto žmonės.
    
Nekokios nuotaikos
     "Galima sakyti, pavargau. Norėčiau žmonėms padėti, bet nėra kaip", - sakė LASS rajoninės organizacijos pirmininkas. Kaip ir kituose rajonuose, taip ir Raseiniuose, prisikūrė daugybė visuomeninių organizacijų - šiuo metu jų net 12 - kurios prašo iš savivaldybės paramos. Aklieji ir silpnaregiai neretai lieka kitų užgožti. Už tuos nedidelius pinigus, gaunamus iš savivaldybės, vos užtenka už patalpas susimokėti - šildymą, telefoną. O rėmėjų šiais laikais susirasti ne taip paprasta: prieš rinkiminį vajų, kada vyko dideli renginiai, koncertai, kainavę tūkstančius, LASS rajono tarybos vadovas nesulaukė iš anų renginių rėmėjų jokios pagalbos - akliesiems vienu kitu šimtu padėti jie "neįgali".
     Pirmininkas P. Bugas pakol kas nemato jokių prošvaisčių, kad aklųjų gyvenimas pagerės. Štai telefonu nemokamai galima kalbėti tik vieną valandą - taigi jokių nuolaidų, buvusių anksčiau akliesiems, nebelieka. Trumpino tas valandas, kol galų gale visai nutrumpino. Pasak rajono tarybos vadovo, dabar tyla, nors žmonės labai norėtų pabendrauti: juk ne kiekvienas aklasis iš provincijos bet kada gali atvykti į miestą, be to, kelionė dabar ir kainuoja. Kreipėsi dėl telefono lengvatų į Seimo narį Vytautą Petrą Knašį, atstovaujantį raseiniškiams, pažadėjo pasirūpinti, bet tos pagalbos taip ir nesulaukta... Ar laikui bėgant neatsitiks tas pat ir su transporto lengvatomis?
     Taigi lengvatų akliesiems veik jokių, ir galimybių užsidirbti - taip pat. Viena raseiniškė dirba mokytoja, kitas raseiniškis padeda prekiauti turguje savo žmonai, dar vienas pardavinėja garso kasetes. Ir viskas. Žmonėms tenka šiaip ne taip verstis iš pensijos. Sunkiausiai gyvenančius paremia Raudonojo Kryžiaus organizacija, su kuria pirmininkas jau prieš keletą metų pradėjo bendradarbiauti ir yra buvęs jos tarybos nariu, - šios organizacijos dėka keturi LASS nariai nemokamai gauna pietus.
    
Reikalinga pagalba
     Pirmininkui rūpi visi LASS nariai, kokio amžiaus jie bebūtų. Dabar Raseinių organizacijai priklauso 98 žmonės, dar yra 8 vaikai. Pasak P. Bugo, kone kasmet savivaldybėje tenka kovoti, kad būtų tiflopedagogo etatas. Pagalbos reikia ne tik raseiniškiams, bet ir tiems regėjimo negalę turintiems vaikams, kurie gyvena Šiluvoje, Ariogaloje ir kitur. "Keista, kai tvirtinama, kad tokių vaikų mažai, - sakė rajono tarybos pirmininkas, - bet jų yra". Jiems labai reikalinga tiflopedagogo pagalba, kad neatsiliktų nuo kitų savo bendraamžių, pasiruoštų studijoms. Štai vienas raseiniškis dabar studijuoja Šiauliuose, ruošiasi būti socialiniu darbuotoju, galbūt mokslo ateity sieks ir kiti, dar tebelankantys vidurines mokyklas. Ateities planuose - tiflokabinetas, kur galėtų ateiti ir mokytis ne tik vaikai, bet ir suaugę.
     Pirmininko nuomone, vaikų regėjimas prastėja: mokyklose netinkamas apšvietimas, be to, mokiniai dabar nėra gerai pavalgę. Kas bus, kai jie sulauks trisdešimties, keturiasdešimties? Raseiniuose, norint patekti pas akių ligų gydytoją, reikia užsiregistruoti net prieš dvi savaites - taigi akių ligos spaudžia žmones. Štai visai jauna 32 metų moteris raseiniškė dėl diabeto ne tik nemato, bet ir nepaeina, 40 metų vyras turi regėjimo invalidumą ir yra priverstas dažnai vykti į Kauną dėl inkstų ligų... Jeigu būtų kreipiamas nors nedidelis dėmesys į akių ligų profilaktiką jau mokyklose, galbūt regėjimą pavyktų ilgiau išsaugoti...
    
Kur prisiglausti aklajam
     Pasak pirmininko P. Bugo, dauguma žmonių gyvena su savo šeimomis. Neturinčių kur prisiglausti yra labai mažai. Viena moteris kurį laiką buvo Betygalos parapijos namuose, dabar, pradėjus šiek tiek mokėti už slaugą, ją pasiėmė giminaitė, kita vieniša moteris, palaidojusi savo dukrą, turi globėją, kuri ateina pas ją, atneša maisto. P. Bugas džiaugiasi galėjęs padėti vienam jaunam LASS nariui - prieš ketverius metus, pirmininkui tarpininkaujant, jis gavo butą Ariogaloje.
     Blinstrubiškiuose dabar gyvena 31 LASS narys iš visos Lietuvos. Šiek tiek šį pensioną remia vokiečiai: štai pernai sutvarkė tualetus, dušus, suremontavo valgyklą. LASS rajono tarybos pirmininkas pensiono gyventojams parūpino 10 magnetofonų. Garsinės knygos atvežamos iš Šiaulių. Tačiau nepaisant visų pasikeitimų žmonėms Blinstrubiškiai yra paskutinė vieta, į kurią einama tik iš vargo. "Per visą mano darbo laiką nebuvo nė vieno norinčio, - sakė P. Bugas, - vežami žmonės kartoja: "Ką darysi, ką darysi".
     Užtat verčiau žmonės pasirenka klajoklišką gyvenimą iš vienos vietos į kitą, negu buvimą Blinstubiškiuose. Taip atsitiko vienai raseiniškei, susigundžiusiai kaimynų pažadais ją priimti į savo namą, jei ji atiduosianti už savo vieno kambario butą gautus pinigus. Priimti tai ją priėmė, bet gautame kambarėlyje šalo, neturėjo kur pasigaminti valgio. Moteris neapsikentusi pati paliko namus, netekusi ir buto, ir pinigų. Anie sako "mes nevarom" ir pinigų neatiduoda. Teko jai eiti ir pas advokatus, bet nieko nelaimėjo. Dabar senutė rado kur prisiglausti kaime ir laukia, kol atsiras vieta Betygalos parapijos namuose.

* * *

     Tai štai tokios žinios iš Raseinių. Pirmininkas pripažįsta, kad turinčiam regėjimo negalę dirbti organizacinį darbą yra nelengva, tuo labiau, kai nėra pagalbininkų: bėda, jei negali perskaityti, jei netgi parašas pasideda nei šiaip, nei taip... P. Bugo nuomone, ateity tiek esamiems, tiek būsimiems pirmininkams nebus lengviau: teks "elgetauti", labdaros prašyti. Tai matyti iš užsienio pavyzdžio: norėdami kam nors pagelbėti, žmonės renka labdarą, rašo prašymus, į kuriuos tik nedaugelis atsiliepia. "Čia irgi eini eini pas vienus, pas kitus, visi tik žada žada, - pastebėjo tarybos pirmininkas. - Man tai sunku, aš neįpratęs, o jaunam reikės įprasti."
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]