IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS


dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA


VYTAUTO DIDŽIOJO MEDIS

     Gegužės 1 dieną sukanka 70 metų, kai įvyko (1930) medelių sodinimo šventė Kauno aklųjų instituto teritorijoje.
     1930 m. pradžioje Kauno aklųjų institutas jau turėjo įsigijęs du namus ir didoką žemės sklypą. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdyba ir instituto administracija nusprendė tą sklypą pagražinti, jį apželdinti medeliais ir dekoratyviniais krūmais.
     Gegužės 1 dieną įvyko medelių sodinimo šventė. Su tam tikromis apeigomis pedagogai, auklėtiniai ir svečiai ėmėsi darbo. Kaip rašoma instituto kronikoje, auklėtiniai, vedėjui ir mokytojams padedant, sklypelyje tarp abiejų namų pasodino:
     1) Vytauto Didžiojo medį - klevelį, sodinimo kūmais (krikštatėviais) buvo instituto vedėjas Jeronimas Ignatavičius ir mokytoja Viktorija Genytė, iš auklėtinių - Jadvyga Dambrauskaitė ir Vincas Lukoševičius;
     2) Lietuvos aklųjų sąjungos globėja ponia Matilda Voldemarienė darželyje pasodino rožę, kūmai - Antanas Adomaitis ir Angelė Bradauskaitė;
     3) Aklųjų sąjungos centro valdybos pirmininkas kapitonas Petras Šeštakauskas pasodino alyvų ir krūmų, kūmai - Eugenija Jakštytė ir Adolfas Milaševičius;
     4) instituto vedėjas pasodino alyvų ir krūmų;
     5) Aklųjų sąjungos centro valdybos vicepirmininkas gydytojas Petras Musteikis pasodino alyvų ir krūmų;
     6) Aklųjų sąjungos centro valdybos narys ir instituto muzikos mokytojas Pranas Daunys pasodino alyvų ir krūmų.
     Klevelis, alyvos ir kiti krūmai prigijo ir gražiai augo. Tik M. Voldemarienės sodintai rožei, kaip byloja legenda, nebuvo lemta ilgai žaliuoti, po nepasisekusio Lietuvos aklųjų sąjungos antrojo suvažiavimo naktį iš rugsėjo 21-osios į 22-ąją rožės krūmas dingo - ar nebus buvęs tuometinių politinių įvykių atgarsis.
     Vytauto Didžiojo medis, pasodintas prie gatvės (Taikos prospekto), atlaikęs istorines audras, užaugo gražus ir galingas. Taigi jis, sodintas jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais, yra gerbtinas ir dabartinės Silpnaregių mokyklos pedagogų bei auklėtinių saugotinas. Jis - šios mokyklos istorijos dalis.
     Apskritai anoji medelių sodinimo šventė aklųjų gyvenime buvo pirmoji ir nepaskutinė.

GYDYTOJA STASĖ ŠAKENIENĖ

     Gegužės 6 dieną sukanka 100 metų, kai gimė (1900) Stasė Giedraitytė-Šakenienė, gydytoja chirurgė, Lietuvos akliesiems globoti draugijos pirmininkė. Ji gimė Rygoje. 1928 m. baigė Kauno universitetą, studijavo mediciną. 1930-1940 m. buvo Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos pirmininkė. Jos vadovaujamos draugijos valdybos pastangomis 1935 m. buvo organizuotas Lietuvos aklųjų surašymas, 1937 m. pastatyti Aklųjų instituto rūmai, išleisti keturi "Aklųjų dalios" neperiodiniai leidiniai, 1940 m. pavasarį įsteigtas draugijos skyrius Vilniuje ir padaryta kitų svarbių aklųjų labui darbų.
     "Dalis auklėtinių, baigusių aklųjų institutą, jau yra išėję iš mokyklos ir pradėjo verstis savarankiškai, - rašė S. Šakenienė 1939 m. "Aklųjų dalios" puslapiuose. - Be abejo, patiems akliesiems sunku vieniems varžytis su reginčiaisiais, todėl draugija pasiryžo tolimesniame jų gyvenime padėti ir tuo tikslu savo patalpose įkūrė dirbtuves, kuriose jau dešimt aklųjų darbininkų, buvusių auklėtinių, dirba ir užsidirba pragyvenimui. Tuo būdu draugija atsiekia savo tikslą - ne tik globoja, mokina akluosius, kurie dar mokinasi ar negali dirbti, bet ir padeda tiems, kurie moka, nori ir gali dirbti ir užsidirbus savistoviai gyventi. Reikia tik, kad mūsų plačioji visuomenė paremtų draugijos globojimo ir pačių aklųjų darbus."
     Sovietams okupavus Lietuvą, S. Šakenienė su šeima 1941 m. buvo ištremta į Sibirą. Grįžusi iš tremties, kurį laiką dirbo Kauno aklųjų įmonės medicinos punkte gydytoja.
     S. Šakenienė mirė 1982 m. gruodžio 6 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse.

TARPTAUTINĖ AKLŲJŲ SPAUDOS PARODA

     Gegužės 8-31 dieną sukanka 65 metai, kai (1935) Kauno aklųjų institutas dalyvavo tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje.
     1935 m. Čekoslovakijos spaudos draugijos pakviestas Kauno aklųjų institutas dalyvavo tos draugijos 20 metų gyvavimo sukakties proga surengtoje tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje Prahoje. Į šią parodą aklųjų institutas buvo išsiuntęs:
     1) aklųjų knygų (vadovėlių) - 10 egzempliorių,
     2) iš vytelių aklųjų mokinių pagamintą Vyties paveikslą,
     3) 1932 ir 1933 metų žurnalo "Aklųjų dalia" - 2 egzempliorius,
     4) aklojo karo invalido P. Daunio knygą "Vargo keliais",
     5) aklosios filosofijos daktarės Emos Zaludokaitės disertaciją,
     6) aklųjų instituto albumą, kurio viršeliui medžiagą-drobę ir juostas pagamino instituto auklėtiniai.
     Parodos komitetas, grąžindamas eksponatus, atsiuntė institutui už dalyvavimą parodoje padėkos lapą. Tasai parodos lapas sovietiniais metais buvo sunaikintas. Tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje su savo eksponatais dalyvavo 23 šalys.

KANKLININKĖ, MOKYTOJA, REDAKTORĖ

     Gegužės 14 dieną sukanka 80 metų, kai gimė (1920) Angelė Bradauskaitė-Poznanskienė, pedagogė, LAD leidyklos redakcijos vedėja. Ji gimė Lazdijuose, Lietuvos kariuomenės savanorio šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje nuo ligos neteko regėjimo. 1928 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Čia baigė 8 klases ir mezgimo amatą. Tebebūdama institute, 1943 m. pradėjo mokytis masažo ir 1944-1948 m. dirbo masažuotoja Kauno ligoninėse. Nusprendė siekti aukštesnio mokslo. 1946 m. įstojo į suaugusiųjų gimnaziją, o po poros metų - į Kauno mokytojų seminariją. Ją baigusi 1951-1958 m. dirbo pradinių klasių mokytoja aklųjų mokykloje. LAD centro valdyba nutarė pagyvinti vadovėlių ir grožinės literatūros Brailio raštu leidimą. 1958 m. A. Poznanskienė perėjo dirbti į Valstybinę pedagoginės literatūros leidyklą vadovėlių akliesiems vyr. redaktore. Nuo 1963 m. iki mirties ji buvo LAD leidyklos redakcijos vedėja. Iki leidyklos įsteigimo ranka perrašė nemažai knygų akliesiems. Ne viename draugijos suvažiavime buvo išrinkta centro valdybos nare.
     A. Poznanskienė buvo labai muzikali. Turėjo gražų balsą, dainavo chore ir įvairiuose vokaliniuose ansambliuose, skambino kanklėmis.
     Dar tebesimokydama mokytojų seminarijoje, sukūrė šeimą. Užaugino du sūnus ir dukterį. Mirė 1981 m. rugpjūčio 1 d., Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse.

PIRMININKĖ DANUTĖ

     Šiuo metu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rajonų taryboms vadovauja daug moterų. Nors laikmetis sunkus, bet jos dirba rūpestingai, stengdamosi negailėti šilumos savo organizacijos narius. Gražiai tvarkosi ir LASS Utenos rajono tarybos primininkė.
     Gegužės 21 dieną sukanka 60 metų, kai gimė (1940) Danutė Jočytė-Barauskienė. Ji gimė to paties rajono Garnių kaime, valstiečių šeimoje. Iš prigimties turi trumparegystės negalę. Yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą. Į LAD įstojo 1985 m., nuo 1987 m. dirba LASS Utenos rajono pirmininke. Yra visuomenininkė: dalyvauja savivaldybės globos ir rūpybos komisijos veikloje, lanko meno mėgėjų būrelius.

ĮŽYMUS PEDAGOGAS ANTANAS BALTRAMIEJŪNAS

     Gegužės 22 dieną sukanka 75 metai, kai gimė (1925) Antanas Baltramiejūnas, Kauno aklųjų vidurinės internatinės mokyklos direktorius, Lietuvos aklųjų draugijos veikėjas.
     Jis gimė Panevėžio apskrityje, Gustonių kaime, kumečio šeimoje. Regėjimas silpti pradėjo ankstyvoje vaikystėje. 1932 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1944 m. baigė 8 klases, drauge įsigydamas pynėjo amatą. 1944-1946 m. dirbo Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininko pavaduotoju. 1946 m. rudenį pradėjo mokytis darbininkų fakultete prie Kauno universiteto. Sėkmingai jį baigęs, 1948 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953 m. institutą baigęs, pradėjo dirbti mokytoju Kauno aklųjų mokykloje. 1955 m. paskirtas mokymo dalies vedėju, o nuo 1960 m. mokyklos direktoriumi. Šiame darbe atsiskleidė visas A. Baltramiejūno, gabaus administratoriaus, pedagogo, aklųjų švietimo teoretiko, talentas. Įžymus tiflopedagogas Jonas Valantinas yra pasakęs: "Baltramiejūnui, kaip vadovui, aklųjų mokykla buvo per mažas objektas. Jis buvo ryžtingas, valingas, turėjo begalinę perspektyvos nuojautą". Mokykloje pastebimai pakilo mokymo ir auklėjimo lygis, mokykla įgijo didelį autoritetą tarptautiniu mastu.
     A. Baltramiejūnas yra palikęs reikšmingų straipsnių ir kalbų aklųjų švietimo klausimais. Labai daug energijos ir atkaklumo jis yra parodęs projektuojant ir statant Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklą (dabar - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras). Šiaulių pedagoginiame institute tiflopedagogikos specialybės studentams yra skaitęs paskaitų.
     Greta pedagoginio darbo jis aktyviai dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos veikloje. Iki pat mirties buvo vienas veikliausių LAD centro valdybos prezidiumo narių. 1952 m. vasario-rugsėjo mėnesiais, būdamas studentas, ėjo centro valdybos pirmininko pareigas. 1959-1961 m., nenutraukdamas pedagoginio darbo, buvo žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiasis redaktorius.
     A. Baltramiejūnas staiga mirė 1975 m. vasario 15 d. Palaidotas Romainių kapinėse.
     1978 m. A. Baltramiejūnui paskirta Lietuvos aklųjų draugijos tiflologijos premija (po mirties) už tiflopedagoginius darbus, skaitytus mokslinėse konferencijose ir straipsnius, skelbtus spaudoje.
     LAD leidykla 1977 m. Brailio raštu išleido A. Baltramiejūno straipsnių ir kalbų rinkinį "Naujų ieškojimų keliu" ir 1978 m. "Atsiminimus apie Antaną Baltramiejūną". 1995 m. balandžio 20-21 d., minint A. Baltramiejūno gimimo 70-metį, Vilniuje, LASUC, buvo surengta mokslinė konferencija "Aklųjų bei silpnaregių ugdymas ir reabilitacija".
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]