iŠ MŪSŲ GYVENIMO


Albina KIŠKIENĖ

TA MAŽA, STEBUKLINGA DĖŽUTĖ...


Elytė TurlienėMolėtų rajone keliolika LASS narių turi magnetofonus. Tačiau, deja, tik mažuma jų naudojami pagal paskirtį, įjungus skaitymo takelį, kuris netgi nepažįstantį raidžių gali nuvesti į nuostabų knygos pasaulį.
     Keturiasdešimtmetė molėtiškė Elytė Turlienė rajono regėjimo neįgaliųjų sambūryje yra viena jauniausių. Nuo pat vaikystės ji moka ir mėgsta skaityti įprastu reginčiųjų raštu. Tačiau net nežinančiam, kad ji turi II regėjimo invalidumo grupę, akivaizdu - moters akys nesveikos. Jos tarsi labai labai pavargusios. Elytės negalė - trumparegystė, dėl kurios jai sunku susirasti darbą.
     Būdama vaikas savo negalės pati nesuvokė: tik į pirmąją klasę ruošianti mama pastebėjo, jog mergaitė neįstengia suskaičiuoti tolėliau esančių daiktų. Kai įsitikino, jog liga nepaveldima, tačiau ir nepagydoma, privalėjo su ja susitaikyti ir susigyventi. O tai padaryti buvo nelengva, kol Elytės buityje neatsirado tos mažos, bet nepaprastos dėžutės - specialaus magnetofono.
     Akinių Elytė jau nebenešioja. Negelbsti ir kontaktiniai lęšiai. Tačiau anaiptol ji neatsisako nei savo pomėgio megzti, siuvinėti, o tuo labiau - skaityti. "O kaipgi be viso šito, kai, išleidusi vyrą į darbą ir dukrelę į mokyklą, namuose lieku viena?" - sako moteris.
     Tvarkydamasi po namus, ji, kiek tai įmanoma, klausosi radijo. Bet tas "sukus apsukus - prie politikos..." Geriausia atgaiva E. Turlienei - vėl bėgantis skaitymo takelis, įjungus kasetę su B. Brazdžionio, S. Nėries ar kurio kito lietuvių poeto eilėmis. Šitaip Elytė jau perskaitė ir keletą lietuviškų romanų. "Akys pailsi, ir darbai padaryti, - džiaugiasi. - Jei ne magnetofonas, tektų rinktis - knyga arba rankdarbiai. Užtat esu labai dėkinga LASS už mums, regėjimo neįgaliesiems, atvertus garsinės literatūros fondus".
     E. Turlienė visiems likimo broliams ir sesėms linki nuostabių akimirkų vėl prisėdus skaityti. Esate seni? Gyvenate kaime?.. Tuomet šio malonumo jums reikia dukart tiek. "Viskas, - sako Elytė, - įmanoma, kai yra žmonių, norinčių ir galinčių padėti".
     Turbūt retai taip atsitinka, kad pirmąkart į vietinę biblioteką suaugusį žmogų nuvestų... pradinukė dukrelė - taip buvo E. Turlienei. Bet yra kitų artimųjų, globėjų ar kaimynų - tik paprašykite...
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]