Alvydas VALENTAAR PAREMSIME SUVARGUSIĄ SAVO VALSTYBĘ?
ISTORIJA
Pirmas signalas, kad rengiamasi naikinti transporto lengvatas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą pasiekė 1998 metų lapkričio mėnesį - lapkričio 30 dieną parašytas pirmasis raštas Invalidų reikalų tarybai. Paskui buvo 1999 m. balandis, 1999 m. gruodis - iš viso šeši kartai, kada būdavo kėsinamasi lengvatas naikinti ir kada pavykdavo to naikinimo išvengti. Šių metų pirmą ketvirtį tie ketinimai vėl suintensyvėjo. Deja, kalbant sporto terminais, septintasis raundas mums buvo nesėkmingas. Tokia istorija. LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas: "Sužinoję apie būsimą transporto lengvatų naikinimą, parašėme raštus Seimo frakcijų vadovams, socialinių reikalų komiteto nariams, kitų komitetų pirmininkams - iš viso apie 30 žmonių. Rajonuose prieš lengvatų panaikinimą rinkome parašus - pasirašė apie tūkstantis regėjimo negalės žmonių. Daugelio rajonų neregiai savo rinktiems parlamentarams patys įteikė raštus, kuriuose buvo motyvuotai išaiškinta, kam reikalingos invalidams transporto lengvatos ir kodėl negalima jų panaikinti."
Dar galima būtų pridėti, kad vyko susitikimai su įstatymo rengėjais, diskusijos su vyriausybės atstovais Invalidų reikalų taryboje, protestavo regėjimo invalidų asociacija - nepadėjo niekas!
O. Petrauskas: "Mūsų žiniomis, šito įstatymo atsiradimui didelį spaudimą darė Susisiekimo ministerija. Manipuliuojama buvo dideliais skaičiais ir didelėmis sumomis. Anot vežėjų, kas mėnesį visuomeniniu transportu Lietuvoje naudojasi 18 tūkst. I gr. invalidų. Susisiekimo ministerija vien šiais metais invalidų lengvatoms kompensuoti iš vyriausybės prašė 220 mln. Lt. Tai milžiniški pinigai. Invalidų reikalų taryba visų negalės žmonių programoms finansuoti kasmet gauna tik dešimtadalį tų pinigų - apie 21-22 mln. Lt. Aišku, vyriausybė tiek pinigų neturėjo, tai ir pasiūlė keisti įstatymą. Mums šis įstatymas nepalankus, tačiau šiokios tokios vilties jį patobulinti esama. Ketvirtį ar du ketvirčius invalidai pirks bilietus su nuolaida ir tada realiai paaiškės, kiek iš tikrųjų jų naudojasi visuomeniniu transportu ir kokių valstybė dėl to patiria nuostolių. Aišku viena, kad tie nuostoliai tikrai bus mažesni, negu deklaruoja vežėjai. O tada, kai niekas negalės manipuliuoti skaičiais, bus galima kreiptis į Seimą, ir siūlyti įstatymą pakeisti taip, kad bent miesto transportu negalę turintys žmonės galėtų važiuoti nemokamai."
Tepridursime, kad, būdami visiškai atviri, turėtume pasakyti, jog pirminis įstatymo projektas negalę turinčių žmonių atžvilgiu buvo dar žiauresnis: I gr. - 50 proc. nuolaida, palydovams - be nuolaidos, II gr. - irgi jokios nuolaidos. Redakcijos žiniomis, kad įstatymas taptų palankesnis negalės žmonėms, daug nuveikė Invalidų reikalų tarybos pirmininkė, viceministrė Vilija Blinkevičiūtė.
LENGVATOS AR PRIVILEGIJOS
Dabar trumpai grįžkime į kovo 30 dieną, į Seimo posėdį, kuriame buvo diskutuotas ir priimtas šis įstatymas. Įstatymo projektą rengė darbo grupė, vadovaujama konservatorės Joanos Sadeikienės. Anot pačios J. Sadeikienės, pagrindinė įstatymo nuostata - visų rūšių transportu važiuojama tik įsigijus bilietą. Važiuoti be bilieto gali tik vaikai iki 7 metų ir kai kurie pareigūnai.
Iš Seimo posėdžio stenogramos matyti, kad įstatymo projektas sulaukė aštrios kritikos. Štai tik keletas pasisakymų:
Algirdas Sysas: "Ar mes dažnai matome miesto transportu važiuojantį vaiką invalidą? Tai ne tas kontingentas, kuris dienų dienas, valandų valandas sėdi autobusuose ir važinėja."
Roma Dovydėnienė: "I gr. invalidai turi problemų pasižymėdami talonėlį. Jų skaičius nedidelis, reikėtų jiems palikti teisę važiuoti miesto transportu nemokamai.
Pagal naująjį įstatymą II gr. invalidai sulyginti su kariais savanoriais ir laisvės kovų dalyviais, asmenimis, nukentėjusiais nuo 1939-1990 m. okupacijos. Tai irgi ne vienam Seimo nariui sukėlė nuostabą, nes daugelis tik ką išvardintų žmonių be socialinio draudimo gauna ir dar vieną - valstybinę pensiją".
A. Sysas:" Kodėl mes atimame lengvatas iš žmonių, kurie gauna vieną socialinio draudimo pensiją ir dar labai mažą, bet kodėl paliekame jas tiems, kas gauna ir socialinio draudimo, ir valstybinę pensiją? Kas turi geresnę galimybę nusipirkti bilietą? Požiūris į žmones matuojamas ordinais ir medaliais. Lengvatos turi būti skirstomos pagal pajamas. Tai jau ne lengvatos - tai jau privilegijos".
Aloyzas Sakalas: "1990 metais mes visi buvome prieš privilegijas. Šiandien dalis žmonių, kurie kovojo prieš privilegijas, pasisako už naujas privilegijas. Kuo mes skiriamės nuo senosios nomenklatūros? Niekuo."
Tačiau, kaip liaudies išmintis sako: šuo loja - įstatymas iškėlęs galvą tolyn žygiuoja! Tiesa, žvelgiant į posėdžio stenogramą, aiškėja, kad ir patys konservatoriai nebuvo vieningi: kai kuriems jų tas įstatymas irgi pasirodė dar ne iki galo subrandintas. Vis dėlto, nepaisant visų opozicijos prieštaravimų ir bendraminčių abejojimų, naujasis "Transporto lengvatų įstatymas" buvo priimtas. Posėdyje dalyvavo 92 deputatai, "už" balsavo 65, 14 - "prieš", 13 susilaikė.
KIEK KAINUOS REFORMA
O dabar siūlome interviu su "Transporto lengvatų įstatymo" darbo grupės vadove, Seimo nare Joana Sadeikiene. Kiekvienas interviu - tam tikras suaugusių žmonių žaidimas: ne visada pašnekovas užduotą klausimą išgirsta, ne visada supranta taip, kaip manaisi jį suprantąs pats. Šis interviu irgi, matyt, - ne išimtis, tačiau daugiau nekomentuosime - skaitykite ir patys susidarykite savo nuomonę.
- Kokios priežastys sąlygojo, kad toks įstatymas atsirastų?
- Viena svarbiausių priežasčių - labai smarkiai skyrėsi vežėjų reikalaujamos kompensacijų už lengvatas sumos ir valstybės bei savivaldybių galimybės tuos reikalavimus patenkinti. Vien šiais metais kompensacijoms vežėjai prašė 200 mln. Lt. Savivaldybių nuomone, ta suma turėtų būti bent jau dvigubai mažesnė. Mes visai neturime apskaitos, kiek gi iš tikrųjų tų lengvatininkų yra ir kiek pinigų reikia lengvatoms išmokėti. Nori nenori, reikėjo įsivesti griežtą apskaitą.
- Vežėjai akivaizdžiai reikalavo daugiau, negu iš tikrųjų tie neįgalūs žmonės valstybei "kainuoja". Ar yra galimybė, kad po pusmečio ar po metų, kai paaiškės, kiek invalidų iš tikrųjų važinėja, įstatymas gali būti taisomas?
- Apie tai nemažai diskutavome. Bendra visų darbo grupės narių nuomonė buvo tokia: pinigai už lengvatas neturėtų būti kam nors pervedinėjami, jie turi keliauti paskui žmogų. Taigi šituos pinigus turėtų gauti ne transportininkai, o specialių išmokų, priedų prie pensijų pavidalu patys neįgalieji. Jeigu kitais metais biudžeto reikalai pagerės, šitą tikrai rengiamasi padaryti.
- Naujajame įstatyme sakoma, kad judėjimo problemų turintiems žmonėms bus mokama 0,25 MGL priedas prie pensijos. Aklieji lyg ir neturi judėjimo problemų, bet savarankiškai ir laisvai judėti vis tiek negali. Ką sako įstatymas apie juos?
- Įstatyme numatyta, kad šią priemoką gaus tiktai judėjimo negalę turintys žmonės. Į šitą grupę aklieji neįeina. Akliesiems, kaip ir kitiems invalidams, taikoma 80 proc. bilieto kainos lengvata.
- Pateiksiu paprastą buitinį pavyzdį, tačiau tokių pavyzdžių būna kiekvieną dieną. Sumano aklas žmogus važiuoti į turgų ar į parduotuvę. Seniau - susiranda, pasikalbina kokį pažįstamą, vienam nemokamai ir kitam nemokamai - ir abudu važiuoja. Dabar 20 proc. mokės ir neregys, ir jo palydovas, arba, kitaip pasakius, neregys, norėdamas susirasti žmogų, kuris jį palydėtų, turės mokėti jau 40 proc. bilieto kainos. Taigi tikrovėje tos 80 proc. lengvatos kaip ir nebelieka...
- Taip, jeigu lydinčiajam reikės atlyginti, tada viskas teisingai - tada jau nuolaida bus ne 80, o tik 60 proc. Mes tikrai daug diskutavome, buvome susitikę su jūsų sąjungos, regėjimo invalidų asociacijos atstovais, tačiau kitaip pasielgti tiesiog neturėjome galimybės, nes šiuo metu šalies ekonominė situacija yra labai negera.
- Dar kartą grįžkime prie įstatyme numatomos 0,25 MGL priemokos. Mūsų nuomone, neteisinga, kad aklieji, taip pat turėdami judėjimo problemų, tegu ir ne tokių kaip judėjimo negalę turintys žmonės, tokios priemokos negaus. Ką jie turėtų daryti, ar apskritai dar įmanoma ką nors padaryti, kad panašias priemokas nuo 2001 metų gautų?
- Naujajame įstatyme yra pataisa, kuria suteikiamos palyginti didelės galimybės savivaldybėms. Savivaldybės savo nuožiūra tam tikromis savaitės, švenčių dienomis, įvertindamos savo žmonių finansinę situaciją, turi teisę daryti nuolaidų.
- 50 proc. lengvatą turės II gr. invalidai, kariai savanoriai, žmonės, nukentėję nuo 1939-1990 m. okupacijos. Dar daugiau: tokią pačią lengvatą turės ir šių grupių žmonių šeimos nariai. Daugelio nuomone, čia yra suplakti du dalykai: invalidumas ir tam tikros privilegijos.
- Nemanyčiau, kad čia kas nors suplakta, tiesiog išskirtos ir įvardintos žmonių grupės, galėsiančios naudotis šia lengvata: 1. II gr. invalidai; 2. asmenys, vyresni kaip septyniasdešimt metų; 3. nukentėję nuo 1939-1990 metų okupacijos. Į šią grupę taip pat įtraukti tie, kas nukentėjo nuo 1991 m. sausio agresijos. Mes manome, kad žmonių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, atžvilgiu turi būti laikomasi tam tikros valstybinės politikos. Minėtąja lengvata galės naudotis ne visi nepriklausomybės kovų dalyviai ar kariai savanoriai, o tik nukentėję nuo okupacijos ar agresijos.
- Kodėl lengvata galės naudotis šių žmonių šeimos nariai? Kodėl aklo ar vežimėlyje sėdinčio žmogaus tėvas ar motina naudotis lengvata negalės, o nukentėjusio per sausio įvykius - galės? Pagaliau kiek šeimos narių ta lengvata galės naudotis - vienas, trys ar penki?
- Reikia manyti, kad bus vadovaujamasi civiliniu kodeksu - jame aiškiai apibrėžta šeimos sąvoka. Tie žmonės ir turėtų šitą lengvatą. Ja galės naudotis tik žuvusių tėvynės gynėjų šeimos nariai. Manyčiau, kad tai nėra kokia nors ypatinga privilegija.
- Gegužės 1 dieną įsigalioja įstatymas - kokia bus lengvatinių bilietų įsigijimo tvarka: juos bus galima nusipirkti kiekviename ar ne kiekviename kioske, tik pateikus pažymėjimą ar be pažymėjimo ir pan.?
- Ši tvarka priklauso nuo Susisiekimo ministerijos. Dabar kaip tik ją ir rengia.
Pastaba: tiek poniai J. Sadeikienei, tiek Susisiekimo ministerijos atsakingam darbuotojui P. Mikaloniui, dalyvavusiam rengiant šį įstatymą, uždavėme vieną, iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą: ar lengvatiniai bilietai bei platinimas valstybei nekainuos daugiau, negu bus surenkama už juos pinigų? Deja, nei vienas, nei kitas į šį klausimą argumentuotai atsakyti negalėjo. Pono P. Mikalonio žodžiais: "Reikia ne mažiau kaip valandą galvoti, kad apskritai būtų įmanoma tokį klausimą sugalvoti..." Ranką prie širdies pridėję galime pasakyti, kad negalvojome nei valandą, nei pusvalandį. Bet tai - jau šiek tiek į šalį nuo mūsų nagrinėjamos temos. Būkime kantrūs, laukime ir būtinai sulauksime - ir tikrai galėsime tuščią valstybės biudžetą papildyti savo varganais centais.
VIETOJE PABAIGOS
Balandžio 18 dieną naująjį "Transporto lengvatų įstatymą" pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Invalidų, tarp jų ir aklųjų bei silpnaregių viltys, kad įstatymą prezidentūra vetuos, nepasitvirtino. Vis dėlto tie, kas klausėsi balandžio 18 dieną radijo ar televizijos žinių, įsitikino, kad darbas, kurį atliko Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, atskiros neregių grupės, nenuėjo veltui. Beveik visi radijo ir televizijos žurnalistai, komentavę šį įstatymą, dažniausiai paminėdavo ir akluosius bei silpnaregius. Vakar neatsižvelgė - rytoj gal atsižvelgs! Svarbiausia, kad nelikome šešėlyje ir kad parodėme, jog galime kovoti už savo teises. Senovės romėnai sakydavo: "Tegyvuoja teisingumas, tegyvuoja įstatymas!" Vis dėlto "įstatymo" sąvoka ganėtinai reliatyvi. Artėja Seimo rinkimai. Jeigu prieš juos taip pasistengsime, kaip stengėmės iki šiol, ką gali žinoti...
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMAS
(ištraukos)
Pastaba. "Transporto lengvatų įstatymas" gan ilgas, pateikiame tik tas jo vietas, kuriose kalbama apie lengvatas I ir II gr. invalidams, o taip pat kai kurioms kitoms Lietuvos gyventojų grupėms. Tie, kas norėtų išsamiau susipažinti su visu "Transporto lengvatų įstatymu", jį ras "Valstybės žiniose" Nr.32, publikacijos Nr.890.
ANTRASIS SKIRSNIS
LENGVATŲ RŪŠYS IR ASMENŲ, KURIEMS JOS TEIKIAMOS, KATEGORIJOS
3 straipsnis. Lengvatų rūšys ir jų taikymo sritys
1. Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos:
1) teisė važiuoti nemokamai;
2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida;
3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją.
2. Lengvatos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teikiamos važiuojant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje) bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Šios lengvatos netaikomos važiuojant lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
4 straipsnis. Teisė važiuoti nemokamai
1. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.
2. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida
1. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi vaikai invalidai, I grupės invalidai, į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui - vienas lydintysis), taip pat pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai - kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.
2. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi:
1) II grupės invalidai;
2) pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai - kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai;
3) nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėję asmenys - politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai;
4) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
5) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
6) asmenys, sukakę 70 metų ir vyresni.
