EINA DIENOS
Tai vaikas popieriniame gėlyne
Nuspalvina ir iškerpa po gėlę,
Nuspalvina, vėl iškerpa ir vėlei
O gėlės - ryškiaspalvis serpantinas
Plevendamos vis gula ant grindų.
Pasilenkiu ir ieškau. Nerandu
Ilgai anei vienos - kaip keista.
O štai! Juoda kaip gedulo drabužis,
Plika kaip paukštis, šalty susigūžęs,
Trečia - plieninė, grasanti sužeisti...
O kur tos gražiosios - kaip pirmos snaigės?
Kaip saulės spindulys, dangaus mėlynė?
Deja, nėra nei vaiko, nei gėlyno.
Esu tik aš, gyvenimas ir laikas.
RUDENĖJA
Jaunystė kaip lašas lietaus
Nukrito, tikiuos, ant gėlės.
O aš, jei suspėju, dangstau
Juoku savo pirmas raukšles.
Juoku bedangstyčiau ar delnu,
Joks vaistas čia nebepadės,
Artėja ruduo, bet jo šalnos
Nesiekia sugelti širdies,
Kuri tartum žiogas dar šoka
Pavasario pievoj gėlėtoj.
Ruduo. Apie ką, apie kokį
Man rudenį reiktų kalbėti?
RAMI NAKTIS
Iš kur tu, liūdesy, saldume keistas -
Lyg skausmas didelis nuslopęs būtų pagaliau,
Lyg jausčiau, kaip iš lėto užsitraukia žaizdos,
Ir vėl galiu pakilt, ir vėl galiu keliaut toliau.
Bet man nereikia niekur, ir aš niekur neisiu,
Sėdėsiu vienas tyliai kambary tuščiam,
Naktis kaip didelis prinokęs vaisius
Nukris į praeitį ir paukštis klyktels:
"Paryčiai, jau paryčiai".
PASIMATYMAI SU SAULE
1
Aš dar neatsisveikinau su tuo dangum,
Kur debesų drambliai svajingai šoka,
Iš laimės verkia vasaros lietum,
Pro straublio kraštą saulė nusijuokia,
Neištveria - vaivorykštės lanku
Apvainikuoja bėgančią kažkur
Vaikystės nuoskaudą nelyg princesę kokią.
2
Sidabro upė teka,
Auksinę saulę supa.
Nebuvo šitaip vakar,
Rytoj jau nebebus taip.
Į grožį žvilgsnio peilis
Daugiau nesubyrės -
Anksti dar, dar negaila
Savęs kaip voverės.
3
Neriedėk, saulele, pasėdėk
Miškui ant pečių kaip linksmas vaikas,
Leisk - tegu, tegu dar paskaudės
Širdį man, kad štai diena jau baigias
Nuostabiai graži, tuščia, tuščia -
Lyg padangė tavo apkeliauta,
Greit padangė bus pilna žvaigždžių,
O diena ims kaip ėriukas bliauti,
Kad jai nedaviau šviežios minties želmens,
Net usnies bereikalingo darbo.
Priekaištas dienos gal iš manęs
Išvarys, nuo ko esu pavargęs.
Būsiu vėl stiprus, kantrus ieškot,
Kuo galėčiau nepaguodžiamus paguost.