LASS LITERATŲ KŪRYBA


Valdas SUŠINSKAS

 


     EINA DIENOS
    
     Tai vaikas popieriniame gėlyne
     Nuspalvina ir iškerpa po gėlę,
     Nuspalvina, vėl iškerpa ir vėlei
     O gėlės - ryškiaspalvis serpantinas
    
     Plevendamos vis gula ant grindų.
     Pasilenkiu ir ieškau. Nerandu
     Ilgai anei vienos - kaip keista.
    
     O štai! Juoda kaip gedulo drabužis,
     Plika kaip paukštis, šalty susigūžęs,
     Trečia - plieninė, grasanti sužeisti...
    
     O kur tos gražiosios - kaip pirmos snaigės?
     Kaip saulės spindulys, dangaus mėlynė?
     Deja, nėra nei vaiko, nei gėlyno.
     Esu tik aš, gyvenimas ir laikas.
    
     RUDENĖJA
    
     Jaunystė kaip lašas lietaus
     Nukrito, tikiuos, ant gėlės.
     O aš, jei suspėju, dangstau
     Juoku savo pirmas raukšles.
    
     Juoku bedangstyčiau ar delnu,
     Joks vaistas čia nebepadės,
     Artėja ruduo, bet jo šalnos
     Nesiekia sugelti širdies,
    
     Kuri tartum žiogas dar šoka
     Pavasario pievoj gėlėtoj.
     Ruduo. Apie ką, apie kokį
     Man rudenį reiktų kalbėti?
    
     Valentino AJAUSKO piešinys

     RAMI NAKTIS
    
     Iš kur tu, liūdesy, saldume keistas -
     Lyg skausmas didelis nuslopęs būtų pagaliau,
     Lyg jausčiau, kaip iš lėto užsitraukia žaizdos,
     Ir vėl galiu pakilt, ir vėl galiu keliaut toliau.
    
     Bet man nereikia niekur, ir aš niekur neisiu,
     Sėdėsiu vienas tyliai kambary tuščiam,
     Naktis kaip didelis prinokęs vaisius
     Nukris į praeitį ir paukštis klyktels:
     "Paryčiai, jau paryčiai".
    
     PASIMATYMAI SU SAULE
    
     1
    
     Aš dar neatsisveikinau su tuo dangum,
     Kur debesų drambliai svajingai šoka,
     Iš laimės verkia vasaros lietum,
     Pro straublio kraštą saulė nusijuokia,
     Neištveria - vaivorykštės lanku
     Apvainikuoja bėgančią kažkur
     Vaikystės nuoskaudą nelyg princesę kokią.
    
     2
    
     Sidabro upė teka,
     Auksinę saulę supa.
     Nebuvo šitaip vakar,
     Rytoj jau nebebus taip.
    
     Į grožį žvilgsnio peilis
     Daugiau nesubyrės -
     Anksti dar, dar negaila
     Savęs kaip voverės.
    
     3
    
     Neriedėk, saulele, pasėdėk
     Miškui ant pečių kaip linksmas vaikas,
     Leisk - tegu, tegu dar paskaudės
     Širdį man, kad štai diena jau baigias
    
     Nuostabiai graži, tuščia, tuščia -
     Lyg padangė tavo apkeliauta,
     Greit padangė bus pilna žvaigždžių,
     O diena ims kaip ėriukas bliauti,
    
     Kad jai nedaviau šviežios minties želmens,
     Net usnies bereikalingo darbo.
     Priekaištas dienos gal iš manęs
     Išvarys, nuo ko esu pavargęs.
    
     Būsiu vėl stiprus, kantrus ieškot,
     Kuo galėčiau nepaguodžiamus paguost.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]