NEREGYS IR VISUOMENĖ


Irena CIMNALOMSKIENĖ

SUBŪRĖ NORAS BENDRAUTI


Folklorinis ansamblis 'Pajauta'Ne vienas, uždaręs paskutinį kartą cecho, kuriame dirbo keletą dešimtmečių, duris, labai skaudžiai tai išgyvena: ne visi namuose turi užuovėją - daug kam vienatvė neišvengiama. O bendravimas su kitais - žmogui būtinybė.
     Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio įmonės buvę darbuotojai ir vienas kitas dar dirbantis sielos stiprybės semiasi kultūros klubo "Pavėsis" folkloriniame ansamblyje "Pajauta". Tai didelis, turintis turiningą programą ir nemažą meno mėgėjų veiklos patirtį kolektyvas. Jo pradžia - gražus vokalinis trio: Janina Pipirienė ir jau besiilsinčios amžinybėje Sofija Samulienė bei Valerija Vitonienė. Dainuoti jos susibūrė prieš 27 metus. Vėliau prie jų prisijungė daugiau balsingesnių kombinato darbuotojų. Vadovauti ėmė Sofijos Samulienės dukra Jūratė Samulytė-Ardavičienė, kuri surežisavo pirmąją teminę programą "Vakaras kaimo gryčioje": moterys verpė, audė, vyrai tvarkė linus, vijo virves - visi vakarojo. Su šia programa naujai susikūręs kolektyvas daug kur sėkmingai koncertavo. Matyt, tai lėmė kitų programų ruošimą. Po kelerių metų ansambliui ėmė vadovauti Genė Uščiauskienė. Ansamblyje tuo metu skambėjo liaudies dainos. Buvo paruošta krikštynų programa, kuriai scenarijų parašė ansamblio narė Janina Pipirienė.
     Nuo 1984 metų folklorinio ansamblio vadovė - Rima Žostautienė, kuri stengėsi suburti kuo daugiau žmonių su regėjimo negalia. Vadovauti Rimai padeda Vilniaus kultūros mokykloje įgyta režisieriaus-saviveiklinio dramos kolektyvo vadovo kvalifikacija, kelerius metus trukusio kultūrinio darbo bei darbo "Panevėžio balso" redakcijoje patirtis. Studijuodama istoriją Vilniaus valstybiniame universitete, kur dėstė profesorė Pranė Dundulienė, Rima gavo daug etnografijos žinių. Be to, etnokultūros supratimą kartu su etnologais Norbertu Vėliumi, Jonu Mardosa, Gražina Kadžyte ir kitais gilino kraštotyros ekspedicijose.
     Taigi nestokodama darbo įgūdžių, pasiaukojimo bei darbštumo Rima Žostautienė jau 17 metų intensyviai dirba su aklųjų ir silpnaregių folkloriniu ansambliu. Tęsiamos teminių programų ruošimo tradicijos. Minėtina 1987 metais ansamblio paruošta darbo papročių kompozicija "Ateik, saulele, su baltais pyragais", 1989 metais - "Pažintuvės-piršlybos". Vėliau žiūrovus džiugino "Krikštynos", "Pirmoji duonelė", "Joninių nakties kerai" ir kt.
     "Pajautos" ansamblis - judrus ir idėjų nestokojantis kolektyvas. Niekada neužmirštamos kalendorinės šventės: vadovė Rima Žostautienė pasakoja kolektyvui ir žiūrovams apie senovės lietuvių papročius bei tradicijas. Kartais net daug vyresni žmonės ne viską žino apie Užgavėnes, Pusiaužiemį, Juozapines, Jurgines, Šeštines, Sekmines, Devintines ar rudens lygiadienį... Ansamblis turi sukūręs kalendorinių švenčių programėlių, dainuoja tam laikotarpiui būdingas dainas. Pavyzdžiui, nuo Šv. Mykolo iki Šv. Martyno susipažįstama su Vėlinių papročiais, dainuojamos našlaitėlių dainos. Prieš Šv. Kalėdas dainuojamos Advento dainos (pagal programą "Oi, Kalėda Kalėda"). O kur dar Kalėdų bei Užgavėnių kaukės, kitų tautybių žmonių, gyvulių bei mitinių būtybių personažai! Velykinėje programoje "O an kalnelio stovėjo grūšelė" - šokiai, žaidimai, sūpuoklinės dainos, lalautojų, kiaušiniautojų oracijos. Su tokiomis programomis "Pajautos" ansamblis aplanko LASS narius jų namuose ir darbe. "Pajauta" kasmet lankosi Panevėžio vaikų globos namuose. Gera nuotaika, dainos, lauktuvės - visa tai čia neatsiejama nuo tikros šventės. Kartą per metus koncertuojama Panevėžio moterų kolonijoje, respublikinėje ligoninėje, Likėnų sanatorijoje, miesto visuomenei ir kitur.
     Nors ir ne per jauniausi, ansamblio žmonės mėgsta išvykas ir tolimesnes keliones. Joninės - visada gamtoje. Paparčio žiedo ieškoma ne tik Panevėžyje, bet ir Kernavėje, Zelvoje bei kitur. Keletą kartų koncertuota Smilgiuose, piemenėlių šventėse, per Sekmines. Su koncertais ne kartą lankytasi pas likimo draugus Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. LASS Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" folklorinis ansamblis "Pajauta" mielai pasirodo LASS centro tarybos organizuojamose apžiūrose. Su didele pagarba ansamblis mini reiklų žiuri pirmininką Juozapą Kairį.
     Įsimintina 1990 m. respublikinė dainų šventė, folkloro festivalis "Oi, žiba žiburėlis", kur irgi dalyvauta, dainuota. Visų renginių neišvardinsi. Folkloro festivalis "An marelių mėlynųjų", Pasaulio lietuvių dainų šventė, tarptautinis liaudiškos muzikos festivalis "Panevėžys'99", kas antri metai vykstanti meno saviveiklos apžiūra, respublikinis renginys "Skamba skamba kankliai" ir kt. - visa tai renginiai, kur dalyvauta, patirta neišdildomų įspūdžių.
     Sena draugystė "Pajautą" sieja su LASS Kauno kultūros namų folkloriniu ansambliu "Kanapija" (vadovė - Bronė Kuzminskienė). Su šiuo ansambliu susitinkama kiekvienais metais - paeiliui vieni kitus aplanko, net ansamblių krikštatėviais vieni kitiems buvo. 1996 m. panevėžiečiai Rumšiškėse "krikštijo" Kauno "Kanapiją", o tie 1998 m. - su iškilmingomis apeigomis - Panevėžio "Pajautą". Pajautos vardą išsirinko pats ansamblis. Legendinio kunigaikščio Kerniaus vienintelės dukters vardas - Pajauta.
     1999 metų rudenį "Pajautos" ansamblis išvyko į tolimą kelionę, pasiekė net Oliveto Citra - miestelį Pietų Italijoje, kur buvo pakviesti koncertuoti vynuogių derliaus nuėmimo šventėje - folkloro festivalyje. Koncertuoti padėjo kartu važiavę kiti klubo "Pavėsis" saviveiklininkai. Programą dar papildė 3 muzikantai iš Utenos vaikų folklorinio ansamblio "Botagėlis" (vadovė Lidija Virvytienė). Beje,"Botagėlį" ir "Pajautą" sieja kelerių metų draugystė.
     Festivalyje tarp įvairių regionų italų folklorinių ansamblių gražiai skambėjo ir lietuviškos dainos bei muzika. Dalyvių eisenos žiuri itin gerai įvertino spalvingus lietuvių liaudies tautinius drabužius. Vyresnio amžiaus žmonėms kelionė nebuvo lengva, bet kurie važiavo - nesigaili. Juk pamatyti Veneciją, Veroną, Florenciją, Romą, Pompėją, San Mariną, Alpių kalnus - reta proga. Nenusakomas įspūdis, patirtas Vatikane, neužmirštami popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo žodžiai, panevėžiečiams pasakyti lietuviškai: "Širdingai sveikinu maldininkus iš Lietuvos, tarp jų grupę aklųjų draugijos narių (...). Ši pamaldi kelionė į Romą bei susikaupimas prie apaštalo Petro sosto tesustiprina jūsų viltį ir brolišką meilę (...). To iš visos širdies linkėdamas, laiminu jus, jūsų artimuosius ir visus Lietuvos krašto gyventojus (...)."
     Kelionė buvo skirta Pagyvenusių žmonių metams, kadangi ansamblio branduolys - vyresni aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai: 3 - jau perkopę 80 metų slenkstį, 11 - per 70 metų, 8 - tarp 60-70 metų, kiti - iki 60 metų. Laikui bėgant entuziazmas neblėsta. Meilė dainai ir folkloro populiarinimui negęsta. Paklausti apie ansamblio veiklą žmonės sakėsi noriai lanką repeticijas, renginius, džiaugėsi, kad juos globoja pasiaukojimo nestokojanti vadovė Rima Žostautienė.
     Pakalbinti aktyviausi ansamblio nariai negailėjo gerų ir gražių žodžių.
     Janina Juodzevičienė (pagrindinė ansamblio dainininkė): "Nuo 1962 metų dalyvauju kombinato meno mėgėjų veikloje ir apie 15 metų dalyvauju folkloriniame ansamblyje. Atrodo, čia mano mamos, seserys, dukros. Jos padeda man pasikelti iš sunkumų. Čia randu pavėsį, randu visa, ko reikia sielai."
     Elena Giedraitienė: "Jau apie 20 metų dainuoju su kombinato meno mėgėjais ir 5 metai - folkloriniame ansamblyje. Lankau ansamblį dėl to, kad labai patinka. Tai, kas neatsiejama nuo sielos, žmogų taurina."
     Juozas Misiūnas: "Nors esu nestiprus fiziškai, bet stiprus dvasiškai. Todėl mielai susitinku su bendraminčiais, idėjos draugais, geros sielos žmonėmis, kurie čia lankosi. Myliu dainą, meną."
     Geru žodžiu minimi Teofilė Gudelienė, Petronėlė Dirmeikienė, Regina Audickienė, Birutė Galinienė, Valerija Ambutavičienė, Leonas Užusenis, Vytautas Akulavičius, Kazimieras Sankauskas, Povilas Minevičius ir daug energijos atiduodanti kolektyvo seniūnė Genutė Lunskienė.
     Panevėžio Kultūros klubo "Pavėsis" direktorė Irena Sinickienė džiaugiasi brandžiausiu meno mėgėjų kolektyvu, žmonių nesenkančia energija ir ištverme.
     Ir direktorė, ir ansamblio vadovė iš senolių perima patirtį bei išmintį. Ta pačia proga jos dėkoja LASS centro tarybai, LASS Panevėžio įmonei bei visiems, padedantiems puoselėti kultūrą.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]