Aurelija MYKOLAITYTĖAR MOTERYS KURS ASOCIACIJĄ?
Lietuvoje yra vienas kitas klubas, kur susibūrę aklos ir silpnaregės moterys: Kaune "Danutė", Klaipėdoje "Dermė", tačiau organizacijos, kuri siektų apginti moterų teises, kol kas nėra. Ar akloms ir silpnaregėms moterims reikalinga sava asociacija? Kokie būtų svarbiausi moterų judėjimo uždaviniai? Į šiuos klausimus bandyta atsakyti seminare, kuris surengtas vasario 24 dieną pagal PHARE finansuotą projektą "Laisvėjimas" ir skirtas aklų bei silpnaregių moterų integravimuisi į visuomenę.
Užkrečiantys pavyzdžiai
LASS centro tarybos užsienio reikalų vedėja Audronė Jozėnaitė seminaro dalyvėms papasakojo apie moterų judėjimą Europoje, jų pastangas išsikovoti lygiavertį atstovavimą Europos aklųjų sąjungai (EAS). Kai pereitų metų rudenį vyko VI Europos aklųjų sąjungos suvažiavimas, moterys sukėlė didelį šurmulį, reikalaudamos, kad Europos aklųjų sąjungos struktūrose būtų po lygiai moterų ir vyrų. Galop buvo priimta rezoliucija, kur rekomenduota, kad moterys turėtų tas pačias atstovavimo galimybes. Šio judėjimo lyderės - skandinavės, rodančios pavyzdį ir kitų šalių moterims. Štai Švedijos delegacijos vadovė Tiina Numme-Sodergren yra baigusi tarptautinės teisės studijas, kuo puikiausiai vadovauja posėdžiams - beje, tai netrukdo jai būti ir nepriekaištinga mama, nebijančia į suvažiavimą atsivežti 2 mėnesių kūdikio. Tokių aklų moterų yra ne viena ir ne dvi. Pasak A. Jozėnaitės, jos turi aukštąjį išsilavinimą, kalba keliomis kalbomis, nebijo klausti, pasisakyti ir veikti. Kas gi patikėtų, kad akla moteris, be organizacijos paramos, gali įsteigti aklųjų mokyklą Tibete? Tokia moteris, Sabrin Tenberken, gyvena Vokietijoje, jos dėka Tibeto vaikai mokosi iš vadovėlių, parašytų jų kalbai pritaikytu Brailio raštu.
"Šie pavyzdžiai mus skatina, leidžia suprasti, jog negalia nėra kliūtis, jog žmogus gali daug pasiekti", - sakė A. Jozėnaitė. Jos nuomone, Lietuvos akloms ir silpnaregėms moterims dabar pats metas imtis iniciatyvos, organizuotis - tuo labiau, kad daugybė fondų galėtų paremti jų siekius integruotis į visuomenę ir būti visavertėmis jos narėmis.
Kas verčia organizuotis
Seminare kalbėjusios aklos ir silpnaregės moterys pripažino, kad svarbu burtis draugėn, padėti viena kitai ir įtakoti visuomenę. Pasak Gintos Petrauskienės, LASS Šiaulių miesto ir rajono tarybos pirmininkės, šiaulietės netgi bando dalyvauti savivaldybių rinkimuose, kad galėtų atstovauti neįgaliems žmonėms, kovoti už jų poreikius ir teises. Nijolė Klepikienė, LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė, taip pat pritarė aklų ir silpnaregių moterų judėjimui, žadėjo plėtoti jau esančio klubo veiklą. Ramutė Gelažanskienė, LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos socialinių reikalų koordinatorė, pasidalijo savo patirtimi, su kokiomis problemomis susiduria neprimatanti ar akla moteris. Ji sakė, kad reikia ginti save ir kitą. Štai paprastas pavyzdys: silpnaregė moteris nueina apsipirkti į parduotuvę. Ar neturėtų pardavėja padėti išsirinkti prekę, pasakyti jos kainą? Tačiau anaiptol taip nėra: ne viena moteris buvo aprėkta, kad be reikalo trukdo, gaišina laiką. O kur dar visos kitos, daug rimtesnės, bėdos, susijusios su švietimo, įdarbinimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitais klausimais? Taigi moterys suprato, kad veikdamos išvien, susibūrusios į organizaciją galės geriau apginti savo teises, negu kovodamos pavieniui.
Daugiau iniciatyvos
"Būkite drąsios, drąsiai prašykite ir reikalaukite", - sakė LR Seimo narė Elvyra Kunevičienė seminaro dalyvėms. Jos nuomone, moterys yra labai aktyvios visuomenės narės, tačiau jų aktyvumas dažniausiai apsiriboja šeima ir kaimynais. Organizuotai veikiant galima gerokai daugiau pasiekti. Štai kad ir "Vilkpėdės" socialinių paslaugų centras. Kol kas jame darbas yra formalus. Kad būtų matyti veiklos rezultatai, reikia jungti etatinį ir visuomeninį darbą, kuris apimtų kuo daugiau žmonių. Pasak E. Kunevičienės, ypač svarbu laiku gauti informaciją iš tų, kurie atstovauja neįgaliesiems, priima įstatymus ir nutarimus: "Jeigu daug žinai, tada gali būti iniciatyvus ir ieškoti daugiau". Būtent šioje informacijos perteikimo, švietimo srityje yra kuo puikiausia niša moterų klubams. Seimo narė pažadėjo konsultuoti aklas ir silpnareges moteris, kurios susiburs į klubą "Vilkpėdės" socialinių paslaugų centre, atsakys joms į įvairius klausimus.* * *
Ar moterys imsis iniciatyvos kurti klubus, steigti asociaciją? Tai turėtų parodyti netolima ateitis. Kaip sakė "Laisvėjimo" projekto vadovė Likumida Orlova, šis seminaras yra pirmasis, kuriame norėta išgirsti aklų ir silpnaregių moterų nuomonę, jų požiūrį į bendrą veiklą. Ateityje bus dar ne vienas panašus renginys, kuriuose galbūt aiškiai išsikristalizuos moterų judėjimo gairės ir tikslai. "Manau, ateis laikas, kai mūsų moterys prilygs skandinavėms", - galbūt išties šie Valentino Vytauto Toločkos, socialinių mokslų daktaro, žodžiai yra pranašiški?
