Henrikas STUKASSTEBUKLINGOS ARBATOS PUODELIS
Arbatos tėvynė - Kinija. Sišuangbanos regione, Junanio provincijoje, tebežaliuoja arbatos krūmas, kuriam 1700 metų. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 metų prieš Kristaus gimimą kinų metraščiuose. Arbata buvo vartojama daugiausia tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, kuris buvo ruošiamas iš šviežių arbatos lapų. Kinų išminčiai sako: geriau likti tris dienas nevalgius nei vieną dieną be arbatos. Arbata jau geriama daugiau negu 4000 metų. Aštuntame mūsų eros amžiuje arbatą iš Kinijos atsivežė japonai. Jie ištobulino arbatos auginimą ir gėrimą, kuris virto tradicija. Visam pasauliui žinoma garsioji japonų arbatos gėrimo ceremonija, kuri paprastai trunka keturias valandas. Indijoje arbata pradėta auginti XIX amžiuje. Stambiausi arbatos augintojai: Taivanis, Indonezija, Šri Lanka (Ceilonas). Be šių šalių, dar kelios dešimtys augina, apdoroja arbatą. Pasaulyje - trys tūkstančiai arbatos rūšių.
Arbata - malonumas. Norėdami jį patirti neužmirškite kelių taisyklių.
Pirmoji - nusiteikimas. Užmirškite rūpesčius, nusiraminkite, neskubėdami ruoškite arbatą.
Antroji - tinkamas vanduo ir indai, plikymas. Nuo to labai priklausys skonis, aromatas. Arbatai geriausias minkštas, filtruotas vanduo. Kartais užplikius arbatą jos paviršiuje matoma pilkšva plėvė - tai ženklas, kad vanduo buvo prastas. Jei susidaro skaidri plėvė, tai reiškia jog arbata yra gera ir jos paviršiuje susikaupė eteriniai aliejai. Arbatžoles beriame į pašildytą porcelianinį, molinį, stiklinį arbatinuką. Beriame tiek šaukštelių arbatžolių, kiek reikės puodelių, ir dar vieną - arbatinukui. Arbata plikoma 1-3 minutes. Geros rūšies arbatos nereikėtų plikyti ilgiau nei 5 minutes. Tik "Ulongo" ir kai kurių baltosios bei žaliosios arbatos rūšių arbatžolės plikomos 5-10 minučių. Prisiminkite rytų patarlę: šviežia arbata - balzamas sielai. Kitai dienai palikta arbata - gyvatės nuodai. Prieš pilant į puodelius, reikia arbatą pamaišyti. Juodoji arbata plikoma tik ką užvirusiu vandeniu. Žaliosios arbatos mėgėjai turėtų žinoti, jog užvirus vandeniui, turime palaukti 3-4 minutes, o tik tada šiek tiek ataušusiu vandeniu užpilti arbatą. "Ulongo" ir kai kurių žaliosios arbatos rūšių arbatžoles galima plikyti 2-3 kartus.
Trečioji taisyklė - gera kompanija.
"Mūsų žodyje" svečiuojasi arbatos namų "Presto prekyba" direktoriaus pavaduotoja Danguolė Jocytė.
Arbatos rūšys
"Pagrindinės arbatos rūšys yra skirstomos pagal jos apdorojimo būdą. Arbata renkama nuo arbatkrūmių. Žinomi trys arbatkrūmiai: kiniškasis, Asamo (Indijos regionas), Kambodžos. Manoma: Kambodžos arbatkrūmis - arbatkrūmių "pradininkas". Kiniškasis arbatkrūmis - krūmas, indiškasis - medis, užaugąs iki 30 metrų aukščio, bet niekas jam, skirtam arbatai, tiek augti neleidžia. Maksimalus jo aukštis būna 1,5 metro, nes nuo tokio arbatkrūmio patogu skinti lapus. Indiškojo arbatkrūmio lapai stambesni už augančio Kinijoje. Kambodžos arbatkrūmis - tarpinė grandis tarp medžio ir krūmo", - pasakojo mūsų žurnalo viešnia.
Minėtose šalyse skirtingi ir arbatos paruošimo būdai. Anksčiau buvo manyta, jog žalioji ir juodoji arbata - tai du skirtingi dalykai. Iš tikrųjų tai to paties krūmo lapai. Skiriasi tik jų apdorojimo būdas. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata. Kinijoje ji vadinama Tailongo. Plečiantis prekybos ryšiams su Europa kinai ėmė rūpintis, kaip ilgiau išlaikyti eksportuojamos arbatos savybes. Buvo atrastas arbatos fermentacijos būdas: lapas užkonservuojamas - ilgiau išlaikomos aromatinės savybės. Taip atsirado juodoji arbata.
Arbatos žinovai skiria penkias arbatos rūšis.
ŽALIOJI ARBATA. Tai seniausiai geriama arbata. Apie jos gydomąjį poveikį parašyta ne viena knyga. Žalioji arbata mažina vėžinius susirgimus, lipidų susidarymą, normalizuoja kraujospūdį, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje, naikina bakterijas, šalina nemalonų burnos kvapą. Geriausia yra japoniška žalioji "Glokuro" arbata.
Žalioji arbata nuo juodosios skiriasi tuo, jog gamybos procese nėra fermentavimo. Surūšiuoti arbatos lapai dedami į tam tikrus bambukinius gultus. Lapai šiek tiek vytinami. Apvytęs lapas suminkštėja. Tada jis rankomis susukamas. Susukti lapai džiovinami. Taip gaunama žalioji arbata.
JUODOJI ARBATA. Norint gauti juodąją arbatą pavytinti arbatkrūmių lapai laikomi ilgiau, kol iš lapų pradeda skirtis amino rūgštys, tuoj pat reaguojančios su oru. Lapo spalva, skonis bei aromatinės arbatos savybės kinta. Lapai džiovinami esant aukštai temperatūrai. Paskutinė grandis - fasavimas, gabenimas.
BALTOJI ARBATA. Baltosios arbatos pagaminama nedaug. Renkama labai gera žaliava - pumpurėliai, kurie padengti baltais, šviesiais pūkeliais. Baltoji arbata nėra vytinama. Ji džiovinama natūraliai. Šios arbatos kaina ne kiekvienam prieinama.
DALINĖS FERMENTACIJOS ARBATA. Ji skirstoma į du porūšius: raudonąją ir geltonąją. Šios arbatos fermentacijos laikas trumpesnis. Raudonoji arbata fermentuojama ilgiau. Ji auginama Kinijoje. Mūsų parduotuvėse galima įsigyti raudonosios Pietų Amerikos arbatos "Matė". Šioje arbatoje gausu vitamino C, taip pat yra vitaminų B1, B2. Kita - "Lapačio" arbata. JAV mokslininkų teigimu, ji stiprina imuninę sistemą. "Rooibos" arbatoje visiškai nėra kofeino. Gydytojai šią arbatą rekomenduoja gerti sergantiems alergija, skrandžio žarnyno ligomis. Parduotuvėse 50 gramų šios arbatos kainuoja 10-20 litų.
AROMATIZUOTA ARBATA. Jai ruošti tinka ir juodieji, ir žalieji arbatlapiai. Aromatizuoti juodųjų ir žaliųjų arbatų mišiniai, išskyrus natūraliai aromatizuotas kiniškąsias arbatas, atsirado neseniai - vos prieš dvidešimt metų. Ypač Europoje. Jų labai daug. Aromatizuotų arbatų mišiniai ruošiami arbatą maišant su įvairiais džiovintais žiedlapiais, vaisių gabaliukais, prieskoniniais augalais sustiprinant aromatą eteriniais aliejais arba maistiniais aromatizatoriais. D. Jocytė aiškino: "Senieji arbatos gamintojai kinai niekada arbatos nearomatizuodavo chemija. Natūralūs aromatizatoriai yra jazminų, orchidėjų, rožių žiedlapiai ir aliejai. Europoje populiarios arbatos aromatizuotos maisto aromatizatoriais."
Ką sužinome iš arbatos pakelio
Esame įpratę prie įpakuotų arbatų. Pasibaigus arbatai, einame į parduotuvę ir nusiperkame vienokį ar kitokį arbatžolių pakelį, dažnai net nesidomėdami, kas parašyta.
Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras - labai stiprus ir greitai nusidažantis).
JUODOSIOS ARBATOS RŪŠIAVIMAS. Užrašai tokie:
"Flowery Orange Pekoe" (FOP). Šiai arbatai imami tik smulkūs, jauniausi, švelnūs lapeliai ir pumpurėliai. Tai tikrai kokybiška arbata.
"Golden Flowery Orange Pekoe" (GFOP). Tai ta pati arbata - tik su auksiniais pumpurėliais.
"Tippy Golden Flowery Orange Pekoe" (TGFOP). Tai arbata su daug pumpurų.
"Finest Tippy Orange Pekoe" (FTGFOP). Tai ypatingai aukštos FOB kokybės arbata.
"Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe" (SFTGFOP). Tai geriausios FOP kokybės arbata.
"Orange Pekoe" (OP). Imami ilgi, smailūs, gerokai ilgesni už FOP lapai. Jie skinami, kai išsiskleidžia viršutinis pumpurėlis. Čia pumpurėlių beveik nėra.
JUODOSIOS SMULKINTOS ARBATOS RŪŠYS.
FBOP, GFBOP, TGFBOP. Geros kokybės arbatos, ruošiamos iš tos pačios žaliavos kaip ir lapelių arbatos, tik kiek stipresnės, nes iš smulkinto lapo greičiau ekstrahuojasi medžiagos. Ši arbata dažnai pigesnė nei analogiška lapelių arbata.
GBOP, BOP. Tai gerai apdoroti smulkinti lapai. Arbata stipresnė nei anksčiau minėta rūšis, joje daugiau kofeino, nes žaliava šiek tiek prastesnės kokybės.
BP. Prastos kokybės, su priemaišomis (koteliai ir pan.). Ši arbata silpna.
BPS. Į rutulio formą susukti prastos kokybės arbatžolių lapai. Arbata silpna. Tai Šiaurės Indijos produktas.
Pati prasčiausia arbatos rūšis - Fannings\Fines\Dust. Ant tokios kokybės arbatos pakelių tokie užrašai: Orange Fannings (OF), Broken Orange Pekoe Fannings (BOPF), Pekoe Fannings (PF), Broken Pekoe Fannings (BPF), Pekoe Dust, Red Dust (RD) ir pan.
"Arbatos kainos yra labai įvairios. Visos aukštikalnėse išaugintos arbatos rūšys gerokai brangesnės už arbatą, išaugintą lygumose. Pati geriausia yra "Dardžilingo", išauginta Indijos šiaurės rytuose. Ši arbata tarp žinovų vadinama "arbatos šampanu". Arbatos "Sikimo", "Teral" - pasaulio rinkoje retenybė. Jų pagaminama nedaug. Šiomis arbatomis mėgaujasi tik gurmanai. Parduotuvėje 100 g tokios arbatos kainuoja nuo 5-50 litų. Masinėje prekyboje retai yra rūšinių arbatų iš vieno sodo. Dažniausiai tai yra įvairūs mišiniai. Arbatos pavadinimas nenusako jos kokybės. Arbatos pakelis kainuoja nuo 1-10 litų. Pirkdami žinokite, kad perkate ne pačios geriausios kokybės arbatą", - pasakojo arbatų žinovė.
Arbatą laikyti reikia sandariame inde. Apie arbatos kokybę galima spręsti ir iš pakelio: jie keleriopi. Paprastai aukštos kokybės arbata pilama į folijos maišelius ir dedama į kartonines dėžutes. Kartais arbata pilama į polietileno maišelius. Tai ne visiškai gerai: arbatžolės nekvėpuoja. Popierinis pakelis pats prasčiausias, nes arbatžolės išgarina eterinius aliejus, kurie joms suteikia aromatą. Šiaip jau arbatžoles patartina laikyti sandariuose metaliniuose, porcelianiniuose, moliniuose induose ir sausoje, tamsioje vietoje. Arbatžolės turi savybę sugerti visus kvapus.
Kaip rinktis arbatą?
Danguolė Jocytė patarė: "Patarti labai sunku. Paprastai arbata yra supakuota. Kaip jinai atrodo, nematome. Mes turime pasikliauti užrašais ant pakelio. Pirkdami tokią arbatą atkreipkite dėmesį į sutrumpinimus. Jie šiek tiek nusakys arbatos kokybę. Kartais ant pakelių nėra užrašų, apsiribojama tik paprasčiausiu arbatos pavadinimu. Svarbiausia, atkreipkite dėmesį ir į arbatos galiojimo laiką. Norėdami surasti savo arbatą, turite nemažai jų paragauti. Geriau pirkti brangesnę, bet kokybišką arbatą. Neužmirškite: geros kokybės arbata - profilaktinė sveikatos priemonė. Gerdami kokybišką arbatą - stiprinate organizmą."
