TEISĖS NAUJIENOS


Giedrius STOŠKUS

PENSIJŲ ĮSTATYMO KEITIMO BUMAS


Sunki valstybinio socialinio draudimo fondo būklė, bandymai racionaliau ir teisingiau organizuoti gyventojų pensinį aprūpinimą bei daugelis kitų priežasčių sąlygojo intensyvesnius nei įprasta daugybės Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių keitimus. Šis įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos 18 d. ir įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d. Nuo priėmimo dienos įstatymas jau buvo pakeistas 12 kartų. Trumpai aptarsime keletą naujausių ir aktualiausių šio įstatymo pakeitimų.

Pensijos slaugytojams
     Paskutiniu aptariamojo įstatymo pakeitimu papildytas Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų asmenų sąrašas. Tik draudžiami šiuo draudimu žmonės, įgiję nustatytą valstybinio socialinio draudimo stažą, turi teisę gauti Valstybinio socialinio draudimo pensiją. Papildomai į privalomai draudžiamųjų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų sąrašą įtraukta:
     1) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
     2) motinos (tėvai), nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki trejų metų;
     3) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendrijų dvasininkai bei tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
     4) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.
     Išsamiau aptarsime būtent šios paskutiniosios gyventojų grupės socialinio draudimo klausimus. Jau 1998 m. spalio 22 d. pakeistame LR invalidų socialinės integracijos įstatyme buvo numatyta valstybės lėšomis apdrausti visiškos negalios invalidus slaugančius asmenis ir neveiksniais pripažintų visiškos negalios invalidų globėjus. Tačiau buvo ne visiškai aišku, kokie asmenys ir kokia tvarka gali būti pripažinti slaugančiais visiškos negalios invalidus. Dabar kartu su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu buvo pakeistas ir Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnis. Šie pakeitimai tiksliau nusako, kokie visiškos negalios invalidus slaugantys žmonės yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Jei visiškos negalios invalidą slaugo ne jo tėvas (motina), tai, norint, kad jį slaugantis žmogus būtų apdraustas socialiniu draudimu, reikia šiam invalidui įsteigti globą arba rūpybą ir skirti globėją (rūpintoją). Tokie globėjai (rūpintojai) ir yra draudžiami Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. (Išsamiau apie globą ir rūpybą bei jos steigimo tvarką galima pasiskaityti žurnalo "Mūsų žodis" 1999 m. Nr 9. straipsnyje "Abipusė nauda"). Visiškos negalios invalidų tėvai, motinos, globėjai, rūpintojai draudžiami tik tais atvejais, jei jie patys negauna jokios pensijos, t.y. nei valstybinės pensijos, nei valstybinio socialinio draudimo pensijos, nei šalpos (socialinės) pensijos. Taigi, jei visiškos negalios invalido nuo vaikystės tėvas, motina, globėjas ar rūpintojas už jo slaugymą gauna šalpos pensiją, (apie šių pensijų mokėjimą I grupės invalidų nuo vaikystės tėvams, globėjams, rūpintojams žr. "Mūsų žodis" 1999 m. Nr. 9 straipsnis "Abipusė nauda"), tai jis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu nebus draudžiamas. Be to, žinotina tai, kad visiškos negalios invalidų tėvai, globėjai, rūpintojai draudžiami tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bazinei pensijai. Taigi jei, pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą nedirba ir nėra kitais įstatyme numatytais pagrindais draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tik slaugo visiškos negalios invalidą, tai jis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba pats tapęs invalidu, gaus tik bazinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (šiuo metu bazinė pensija - 138 Lt).
    
Našlaičių pensijų skyrimo tvarka
     Asmenys, tapę invalidais dar neturėdami 18 m. amžiaus, mirus jų tėvui ar motinai, turi teisę gauti našlaičio pensiją. Ši pensija skiriama ir mokama per visą invalidumo laikotarpį, neatsižvelgiant į tokių invalidų amžių. Svarbu tik, kad jų miręs tėvas ar motina, iki mirties būtų įgiję nustatytą valstybinio socialinio draudimo stažą. Ši našlaičių pensija gali būti mokama kartu su valstybinio socialinio draudimo invalidumo, senatvės bei su šalpos ir valstybinėmis pensijomis. Anksčiau valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas buvo nustatęs vieną abejotino teisingumo nuostatą: našlių ir našlaičių pensijos buvo mokamos tik tiems, kurių tėvai ar sutuoktiniai mirė po 1995 m. sausio 1 d., t.y. įsigaliojus šiam įstatymui. 1997 m. balandžio 22 d. įstatymas buvo pakeistas ir 0,25 proc. bazinės pensijos dydžio našlių pensijos buvo pradėtos mokėti ir tiems, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 m. sausio 1 d. Deja, našlaičiai tą kartą liko pamiršti. Už tėvus, mirusius iki 1995 m., našlaičiai, taigi ir invalidai, tapę invalidais iki 18 m., galėdavo gauti tik pagal senus (dar tarybinius) įstatymus skiriamą maitintojo netekimo pensiją. Nors ši maitintojo netekimo pensija buvo gerokai didesnė nei pagal dabartinį įstatymą mokama našlaičio pensija, tačiau, skirtingai nuo našlaičio pensijos, senoji maitintojo netekimo pensija nebuvo mokama kartu su kitomis pensijomis. Todėl galėdavo būti, pavyzdžiui, tokia situacija: dviejų invalidų, tapusių invalidais iki 18 m. amžiaus, invalidumo pensijos yra vienodo dydžio; pirmo tėvas mirė 1994 m., o antro - 1995 m.; pirmasis invalidas galėjo pasirinkti, ar jam ir toliau gauti savo paties pensiją, ar vietoj jos gauti maždaug tokio pat dydžio, pagal senus įstatymus skiriamą maitintojo netekimo pensiją, o antrasis jau galėdavo gauti abidvi pensijas kartu. Nuo 2000 m. sausio 1 d., įsigaliojus 1999 m. gruodžio 16 d. priimtiems aptariamojo įstatymo 5 ir 45 straipsnių pakeitimams, nustatyta, kad pagal naują įstatymą našlaičių pensija gali būti skiriama ir už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį tėvą (motiną). Ši pensija jau bus mokama kartu su valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo ir su šalpos bei valstybinėmis pensijomis.
     Taigi nuo 2000 m. visi invalidai, kurie yra tapę invalidais dar neturėdami 18 m. amžiaus, nesvarbu, kiek metų jie būtų ir kada yra mirę jų tėvai, gali kreiptis dėl našlaičių pensijos paskyrimo ir gauti šias pensijas kartu su savo jau gaunamomis pensijomis. Šių pensijų dydis yra 25 proc. mirusiam tėvui ar motinai mokėtos pensijos, o jei tėvai prieš mirtį negaudavo pensijos, tai 25 proc. tokios pensijos, kuri jiems būtų priklausiusi, jei jie prieš mirtį būtų tapę II grupės invalidais. Dėl našlaičių pensijos reikia kreiptis į "Sodros" teritorinius skyrius. Kreipiantis reikia pristatyti: savo gimimo liudijimą (ištekėjusioms ir pavardę pakeitusioms moterims dar ir santuokos liudijimą), invalidumo pažymėjimą (jei "Sodroje" jo dar nėra), tėvo (motinos) mirties liudijimą bei dokumentus apie tėvo (motinos) socialinio draudimo (darbo) stažą bei atlyginimo dydį, t. y. socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę, pažymas iš tėvų buvusių darboviečių apie darbo trukmę ir uždarbį ir pan. Dėl šių paskutiniųjų dokumentų gali kilti daugiausiai problemų. Tėvų buvusios darbovietės gali būti reorganizuotos, likviduotos ir pan. Tokiu atveju visi dokumentai gali būti perduoti reorganizuotos įmonės, įstaigos teisių perėmėjui ar į archyvus. Būtent dėl šios priežasties 1997 m. pradėtos mokėti našlių pensijos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinius yra skaičiuojamos ne pagal mirusio sutuoktinio gautą pensiją ar pensiją, kurią jis būtų gavęs, jei būtų tapęs invalidu, o pagal bazinę pensiją. Tačiau našlaičių pensijos už mirusius iki 1995 m. tėvus bus skaičiuojamos kaip ir našlaičių pensijos už tėvus, mirusius po šios datos.
     Jei žmogui jau yra skirta maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. tėvą (motiną), ši pensija pagal naują įstatymą neperskaičiuojama ir nemokama kartu su senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijomis. Čia nustatyta tik viena išimtis. Jei vienas iš tėvų yra miręs iki 1995 m. ir už jį yra pradėta mokėti maitintojo netekimo pensija, o kitas mirė po 1995 m., tai už po 1995 m. mirusį tėvą gali būti skiriama našlaičių pensija ir mokama kartu su už iki 1995 m. mirusį tėvą paskirtąja maitintojo netekimo pensija. Abiejų tėvų netekusiems našlaičiams, tarp jų žinoma ir invalidams, tapusiems invalidais iki 18 m., jeigu jiems nebuvo paskirta maitintojo netekimo pensija už iki 1995 m. mirusį tėvą (motiną) mokama viena, už abudu mirusius tėvus - bendra našlaičių pensija, kurios dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.
     Nuo 2000 m. įsigalioję įstatymo 5 straipsnio pakeitimai nustato, kad negali būti mokamos kartu našlių ir našlaičių pensijos. Jei žmogui gali priklausyti ir našlių, ir našlaičių pensija (pavyzdžiui, miršta invalido, gaunančio našlaičių pensiją sutuoktinis), tai jis turi pasirinkti kurią nors vieną iš šių pensijų.
    
Pakeitimų bus daugiau
     Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį nuo 2000 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti papildomos, apsunkinančios galimybę įgyti teisę į invalidumo ir senatvės pensijas, sąlygos. Buvo nustatyta, kad invalidumo pensijai nebeužteks turėti tik tam tikros trukmės valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir būti pripažintam invalidu, bet dar papildomai reikės arba būti draustam valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne mažiau kaip vienerius metus per paskutinius penkerius metus, arba turėti Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 proc. skirtumo tarp asmens amžiaus ir 23 metų.
     Senatvės pensijos skyrimui buvo nustatyta, kad, be jau seniau galiojusių Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir amžiaus reikalavimų, nuo 2000 m. žmogus dar privalės atitikti bent vieną iš šių trijų sąlygų, t. y. turėti arba trejus metus Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus, arba ne mažiau kaip vienerius metus šio stažo per paskutinius vienerius metus, arba ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo.
     Šie reikalavimai taip ir liko neįsigalioję, kadangi nuo tos pačios 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. priimti aptariamojo įstatymo 17, 27 ir 51 straipsnių pakeitimai, kurie panaikino šias minėtąsias sąlygas.
     Kaip matome, nors "Sodros" padėtis ir sunki, dauguma valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų tik pagerino invalidų (ypač invalidų, tokiais tapusių iki 18 m.) pensinį aprūpinimą, tačiau šie įstatymo pakeitimai dar nėra paskutiniai. Šiuo metu Vyriausybė yra pateikusi Seimui du Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektus, kuriais planuojama pakeisti šio įstatymo 18 ir 55 bei 23 ir 32 straipsnius. Įstatymo 18 ir 55 straipsniai nustato senatvės pensijų skyrimui reikiamą amžių, o 23 ir 32 straipsniai - senatvės ir invalidumo pensijų mokėjimą dirbantiems arba turintiems kitokių draudžiamųjų pajamų asmenims. Apie būsimus šio įstatymo pakeitimus informuosime kituose žurnalo numeriuose.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]