Aštuonioliktojo amžiaus dailininko Žano Batisto Pjero (1713-1789) kūrybiniame palikime
yra darbas, pavadintas "Senis virtuvėje". Rusvų atspalvių natūralistine
maniera nutapytoje drobėje žiūrovas mato buitinę sceną. Neturtingas būstas ir
neturtingi žmonės. Geraširdė šeimininkė įsileido virtuvėn neregį elgetą. Senolis
sėdi ant grubiai sumeistrautos sunkios kėdės. Viena ranka laiko į tarpkojį
įspraustą savo neišskiriamą kelionės draugę lazdą, kita ranka ant kelių -
skrybėlę. Matyt, iš įpročio skrybėlė apversta. Taip ji dažniausiai laikoma
išmaldai. Nunešiotas apavas, kyšantys apatiniai drabužiai daro apsileidusio žmogaus
įspūdį. Elgeta nuo peties nenusiima pustuščio, kiek praverto kelionmaišio. Čia
neregys užėjo trumpam atsikvėpti, sušilti, šnektelti, o gal, jei pasiseks, ir
užkąsti. Vešlią barzdą ir sutaršytus kažkada buvusius labai vešlius, banguotus,
gražius plaukus puošia šarma. Geraširdė jauna ūkininkė, apsigobusi galvą šviesia
skarele ir apsirėdžiusi kukliais kaimiškais rūbais, susimąsčiusi žvelgia į senį.
Neturtingoji valstietė, žvelgdama į neregį, nusiramina, ir jai atrodo ne toks gilus
jos skurdas lyginant su greičiausiai net pastogės neturinčiu neregiu. Ši tyla šildo
ir guodžia abu žmones. Dailininkas su meile nutapė ne tik šiuos mielus pašnekovus,
bet ir daiktus. Čia natūralumu dvelkia ir lėkštė, ir keptuvė, ir rusvašonis
keramikinis puodas, ir ant žvakės sustingę vaško varvekliai. Šeimininkė per daug
neišgyvena dėl būsto tvarkos. Šioje kompozicijoje galima gėrėtis ant grindų
besimėtančia balzgana lėkšte ir auksaspalviais svogūnais po kėde. Drobė dvelkia
ramybe ir nuoširdumu.
Šis meno kūrinys saugomas Sankt Peterburge, Ermi
Vytautas GUDONIS