DARBAS - VISŲ MŪSŲ RŪPESTIS, ARBA NAUJA GELBĖJIMOSI VALTIS SENO LAIVO DENYJE
Sakydami, kad darbas yra viena svarbiausių nūdienos aklųjų ir silpnaregių problemų, matyt, nieko nenustebinsime ir jokių "amerikų" neatrasime. Tai aišku ir be didelių gražbyliavimų. Žurnalo skaitytojams siūlome ilgamečio LASS Kauno įmonės darbuotojo Juozapo Stankevičiaus pamąstymus šia tema. Jie turėtų būti įdomūs ir patiems neregiams, ir tiems, kas rūpinasi jų įdarbinimu.* * *
Visi suprantame, kad planinės ekonomikos ir planinio ūkio daugiau nebus. Taigi užimtumo problemas reikia spręsti prisitaikant prie Lietuvos ekonomikos, gyvenimo būdo. Mokymąsi šįsyk palikime nuošalyje: kas baigia aukštąsias mokyklas, įsigyja specialybes, tie gal sugebės ir įsidarbinti. Man rūpi mažiau kvalifikuotas ar net visai nekvalifikuotas darbas. Nemažai esu apie tai mąstęs, dalyvavęs Kauno silpnaregių mokykloje amerikiečių šiais klausimais surengtame seminare, domėjęsis, kaip tuos reikalus sprendžia Skandinavijos šalys.
Mūsų įmonės dar vis laikosi, bet pamažu nyksta. Aš tikrai manau, kad aklųjų įmonės, buvo ir tebebus reikalingos, bet aišku ir tai, kad daugeliui neregių ir silpnaregių ateityje teks dirbti integruotai. Kaip sprendžia tuos dalykus amerikiečiai? Jie, pavyzdžiui, daro sutartis su didelėmis organizacijomis, ligoninėmis - silpnaregiai ten dirba lovų klojėjais, kitokiais pagalbiniais darbininkais. Minėtame seminare amerikiečių lektorius juokavo, kad "McDonald'e" valgyti jam visiškai nepatinka, bet šitą firmą jis gerbiąs dėl kitko: mat iš visų Amerikos firmų ji yra įdarbinusi daugiausia negalę turinčių žmonių. Žinoma, tai ne vien aklieji ir silpnaregiai, bet pavyzdys yra. Štai Kaune turime tokias dideles klinikas - kiek ten nuėję reginčių žmonių iš mūsų pačių įmonės! Mano nuomone, kai kuriuos darbus klinikose visai sėkmingai galėtų dirbti antros grupės regėjimo invalidai.
Kauniečių iniciatyva jau dabar yra paruošti aštuoni silpnaregiai liftininkai, kurie ateityje kaip tik dirbs šiose klinikose. Gydytojai leidimą tokiam darbui davė, teritorinė darbo birža apmokėjo perkvalifikavimo išlaidas. Į Kauno klinikas sudėti mūsų Sąjungos milijonai - kodėl LASS vadovai negalėtų susitikti su klinikų vadovais ir panašių dalykų aptarti? Gal liftininkai, gal atsirastų kitokio, aukštos kvalifikacijos nereikalaujančio darbo? Kitas pavyzdys: LASS Kauno įmonėje jau keleri metai patalpas nuomojasi firma "Laukinis arklys", turinti parduotuvių, restoraną. Valytojais, indų plovėjais, pagalbiniais darbininkais vienu metu joje dirbo apie 45 silpnaregiai. Tiesa, nuo birželio 1 dienos restoranas remontuojamas ir teko girdėti, kad apie pusę silpnaregių firma ketinanti atleisti, tačiau vis tiek dar bent apie dvidešimt liks. Nesakau, kad tai koks nors išsigelbėjimas, bet tokios didelės bedarbystės sąlygomis - vis šis tas! Abu minėtieji pavyzdžiai, manau, pakankamai įrodo, kad ieškant vietų net ir nekvalifikuotam ar mažai kvalifikuotam darbui, tokių galima rasti, ypač silpnaregiams.
Visos mūsų įmonės yra gigantai - tiek patalpų, kiek jos turi, ateityje tikrai nereikės. Aišku, kad jos bus nuomojamos. Viena iš sąlygų nuomininkams galėtų būti tokia: ar priimsite ir kiek priimsite mūsų žmonių? Jeigu dėl patalpų atsiranda konkurencija, neregių įdarbinimas galėtų būti viena iš lemiamų sąlygų, kam teikti pirmenybę.
Naujų specialybių ir darbo vietų paieška reikalautų ir praktinių, ir teorinių pastangų. Pirmiausia, pasitelkus mokslininkus, kitas žinybas, reikėtų išstudijuoti, kokius darbus šiuolaikinėmis sąlygomis apskritai galėtų dirbti regėjimo negalę turintys žmonės.
Atliekant tokius tyrimus, labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno regiono, kiekvienos apskrities specifiką.
Kiekvienas rajonas, kiekviena apskritis pati turėtų išsinagrinėti visas galimybes: gal yra didesnė mokykla ar valgykla, kurioje regėjimo negalę turintis žmogus galėtų dirbti valytoju ar salės tvarkytoju? Kartu su darbo vietų paieška turėtų vykti ir naujų įstatymų kūrimas bei senųjų tobulinimas. Nuo mūsų pačių čia nedaug kas priklauso, vis dėlto, kai turėsime konkretų įdirbį, tada ir su įstatymų leidėjais bus lengviau susikalbėti. Didelėse firmose, organizacijose gal taip stipriai nesijaus, tačiau mažesnės, įdarbinusios daugiau negalę turinčių žmonių, net ir dabar gautų lengvatų ir turėtų naudos. Man nepriimtina mintis, kurią retsykiais vis dar tenka išgirsti: štai, žiūrėkite, regintieji neturi darbo, ką čia jau mes? Regintysis neturi darbo - o gal jis nenori dirbti už 400 litų? O gal mūsiškis geriau dirbs ir geriau saugos darbo vietą negu regintysis? Kartu manyčiau, kad nedidelės aklųjų įmonėlės vis tiek turėtų išlikti, o jose ateityje, matyt, dirbs kelias negales turintys neregiai.Užrašė Augustinas ROTUNDAS
