GYVENIMO AKTUALIJOS


Kalbėjosi Alvydas VALENTA

APIE SKYLĖTĄ SODROS BIUDŽETĄ IR MŪSŲ PAČIŲ PENSIJAS


Po spalio pabaigoje kilusio "lietuviškos naftos" skandalo daugelis mūsų turbūt jau nė neprisimename rugsėjo mėnesį paaiškėjusios "Sodros" krizės. Neprisimintume jos ir mes, tačiau po šios krizės tarytum kometos uodega nusitęsė kalbų ir spėliojimų šleifas, kad bus apkarpomos ir invalidumo, ir senatvės pensijos. Niekas nieko tikra nežinojo, tačiau šnekėta ir spėliota daug. Kaip yra ir kaip bus iš tikrųjų? Šia tema mintimis pasidalinti sutiko Darbo ir socialinės apsaugos viceministras Alfredas Nazarovas. Aptardamas mums rūpimą klausimą, viceministras neapsiribojo vien neregiais, vien jų pensijomis. Ir tai, matyt, suprantama, nes tiek aklieji, tiek ir kiti invalidai yra visuomenės dalis, ir joje vykstantys pokyčiai veikia visus tos visuomenės narius.

* * *

     Alfredas Nazarovas. Numatytas priemonių planas papildyti ir subalansuoti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą Daugelis "Sodros" krizės priežasčių - objektyvios, tačiau yra ir subjektyvių: nesurenkamos įmokos, per didelės išmokos. Esame numatę 25 priemones. Visas jas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) priemonės, skirtos pačios "Sodros" administravimui pagerinti; 2) įstatyminės priemonės. Viena iš tokių įstatyminių priemonių - peržiūrėti dirbančių pensininkų pensijų mokėjimo sąlygas. Galvoje turėti tiek senatvės pensininkai, tiek ir invalidai. Vienas iš projektų buvo toks: neatsižvelgiant į tai, kiek žmogus uždirba, senatvės pensininkui mokėti prie atlyginimo tiktai bazinę pensiją. Pagal dabar egzistuojančias nuostatas, jam būdavo mokamas atlyginimas ir visa pensija, jeigu atlyginimas neviršydavo pusantros minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 645 Lt). Invalidui, sulaukusiam pensinio amžiaus, būdavo mokama visa paskirtoji socialinio draudimo pensija neatsižvelgiant į jo pajamas. Visiems kitiems dirbantiems invalidams, turintiems būtinąjį darbo stažą pensijai gauti (jeigu jų atlyginimas viršydavo 1,5 minimalios mėnesinės algos), ji buvo mokama taip: I gr. - visa pensija; II ir III gr. - invalidumo pensijos visa pagrindinė dalis ir 50 proc. papildomos dalies. Jeigu atlyginimas neviršydavo pusantros minimalios mėnesinės algos, buvo mokama visa pensija. Dėl invalidumo pensijų buvo įvairių pasiūlymų, todėl turėjome didelę diskusiją Invalidų reikalų taryboje. Dalyvavo visų didžiausių invalidų organizacijų atstovai, jie raštu pateikė savo pastabų.
     Buvo pasiūlymų nieko nekeisti ir dirbantiems invalidams pensijų mokėjimo sąlygų negriežtinti.
     Kitas siūlymas - keisti sąlygas tik tiems invalidams, kurie dirba sulaukę pensinio amžiaus.
     Naujasis projektas dar tik rengiamas, su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis diskutuojama dėl atskirų jo nuostatų, vykdomos sociologinės apklausos. Vis dėlto, manyčiau, kad konkrečiai šiuo atveju bus priimtas tas variantas, kuris labiausiai tenkina invalidų organizacijas, t. y. darbingo amžiaus invalidams pensijų mokėjimo sąlygos nebus griežtinamos. Pakeitimai lies tik dirbančius pensinio amžiaus sulaukusius invalidus.
     Alvydas Valenta. Minėjote, kad priemonių imtasi "Sodros" biudžetui pagerinti. Jeigu, tarkime, nereikėtų gerinti, ar ir tada būtų imtasi peržiūrėti pensijas?
     A. N. "Sodros" sistema veikia įmokų išmokų principu - negalima išmokėti daugiau, negu surenkama. Kai surinkimas stringa, tada peržiūrima išmokų dalis. Nėra tikslo ką nors nuskriausti. Mes tik norime apvalyti sistemą nuo nepamatuotų sprendimų.
     A. V. Bet kokį įstatymo ar įstatymo pakeitimo projektą rengia specialistų grupė. Tada projektas siūlomas ministrui. Ministras teikia svarstyti Vyriausybei, o ši - Seimui. Ar labai pasikeičia pirminis ir galutinis projekto variantai? Kaip manote, ar labai pasikeis konkrečiai šis projektas?
     A. N. Projektas nelygus projektui. Šiuo atveju kalbame apie visuomenei labai jautrų klausimą. Kada priiminėjami tokie įstatymai arba įstatymų pakeitimai, gali keistis daug kas. Pirmiausia rengdami panašius projektus mes patys daug diskutuojame su visuomeninėmis organizacijomis, darome įvairias apklausas. Pagal Seimo statutą netgi po įstatymo pateikimo Seimui, renkami visuomeninių organizacijų, suinteresuotų žinybų atsiliepimai. Galimybių koreguoti įstatymą, teikti savo siūlymų yra visose grandyse: nuo jo rengimo iki priėmimo. Niekam ne paslaptis, kad kai kurie įstatymai ar jų projektai turi išlaikyti ir tam tikrą politikų spaudimą.
     A. V. Prakalbote apie politikus. Ko galima iš jų tikėtis?
     A. N. Visus įstatymus gadina politikai - tai bendras dėsnis, galiojantis ne tik Lietuvoje, o turbūt visame pasaulyje. Socialinio draudimo sistemas irgi visur gadina politikai dėl labai paprastos priežasties: kiekvienas politikas ar politinė partija turi pažadėti papildomų išmokų, o kiekviena papildoma nepamatuota išmoka jau gadina sistemą. Įstatymų rengėjų tikslas - įtikinti politikus, kad reikia daryti būtent taip, o ne kitaip, tačiau ne visada tai pavyksta. Neseniai buvau viename seminare. Ten svečias iš užsienio parodė tokią karikatūrą: įstatymus geriausia priimti tada, kai aplinkui politikų nėra per 250 metrų...
     A. V. Nuo politikų grįžkime prie invalidų organizacijų. Koks yra ir koks gali būti jų vaidmuo priimant vienokius ar kitokius sprendimus, įstatymus? Ar galima tuos sprendimus kaip nors įtakoti?
     A. N. Rengiant šį projektą, iniciatyva susitikti, kalbėtis ir diskutuoti buvo ir iš mūsų pačių, ir iš Invalidų reikalų tarybos pusės. Jeigu kalbėsime abstrakčiau, invalidų organizacijos tam ir susikūrė, kad gintų savo žmonių interesus, t. y. užsiiminėtų lobizmu pačia geriausia šio žodžio prasme. Tokias invalidų organizacijų pastangas reikėtų tiktai sveikinti.
    
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]