Vytautas GUDONISA.PETRICKIS. INVALIDAI
Ukrainiečių dailininkas Anatolijus Petrickis (1895-1964) tapybos mokėsi Maskvoje 1922-1924 metais. 1946-1950 metais dėstė Kijevo dailės institute. 1947 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Apipavidalino daug spektaklių: M. Musorgskio operą "Sorožino mugė" (1925), I. Mikitenkos pjesę "Mūsų šalies mergina" (1933), A. Korneičiuko "Bogdanas Chmelnickis" (1939), "Makaras Dubrava" (1948), "Putinų giria" (1950), J. Šaporino operą "Dekabristai" ir M. Lysenkos operą "Tarasas Bulba" (1954). 1948 ir 1951 metais apdovanotas valstybine premija, o vėliau ordinais ir medaliais.
Be dekoracijų A. Petrickis nutapė ukrainiečių rašytojų portretų ciklą, sukūrė buitinių kompozicijų, peizažų, plakatų, knygų iliustracijų.
Drobę "Invalidai", kai kuriuose šaltiniuose vadinamą "Motina", nutapė aliejumi 1924 metais. Paveiksle pavaizduoti sėdintys greta vienas kito du jauni vyrai, pagyvenusi moteris ir berniukas. Iš antrojo šio darbo pavadinimo varianto galima spręsti, jog tai šeima. Viduryje vyrų sėdi senutė motina, apsigobusi rusva skarele. Tai vienintelė ryškesnių spalvų dėmė niūrokoje žalsvų, melsvų tonų drobėje. Greičiausiai sūnūs bus grįžę iš karo. Motinos dešinėje - kojos netekęs, rankoje laikantis ramentą ir kažką aiškinantis moteriai vyras. Jos kairėje - rankas sudėjęs ant kelių lyg marmuriniu veidu neregys. Juoda odinė striukė, kuria apsivilkęs aklasis, leidžia spėti, kad tai buvęs lakūnas arba tankistas, kuris pašautoje degančioje mašinoje ir neteko regėjimo. Tarp neregio ir moters pritūpęs berniukas, tikriausiai pastarojo sūnus. Visi sėdi basomis kojomis. Matyt, šeima sprendžia labai svarbų klausimą, kaip reikės gyventi toliau.
Ši A. Petrickio drobė, tik ją nutapius 1924 metais, demonstruota ukrainiečių dailininkų parodoje. Už drobę dailininkas gavo 1-ąją premiją. Darbas buvo eksponuojamas Venecijos, Berlyno, Berno, Ciuricho ir kitų miestų parodų salėse ir paveikslų galerijose.
Šiuo metu "Invalidai" puošia Ukrainos meno muziejų Kijeve.
