Aurelija MYKOLAITYTĖDIRBTINĖ ŠVIESA
Prasidėjo ruduo, ne už kalnų žiema, ir nori ar nenori tenka vis ilgiau prabūti be saulės šviesos. Žmonės jau nuo seno bando įveikti juos užklupusią ankstyvą tamsą dirbtiniu apšvietimu: šiam tikslui anksčiau tarnavo žvakės, žibalinės lempos, dabar - kaitrinės, dienos šviesos, halogeninės lempos. Medikai sako, jog pati dirbtinė šviesa akims nekenkia - kenkia tik nematomi infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, kuriuos, beje, skleidžia ir saulė. Tačiau jeigu tamsiu paros metu apšvietimas nepakankamas arba per aktyvus, nepritaikytas vietai ir paskirčiai, akys įsitempia, vargsta, nuo to gali silpti regėjimas. Vyresniosios kartos žmonės tikrai paliudytų, jog ne vienas iš jų susigadino akis patamsyje skaitydami ar ką nors dirbdami. Kas vis dėlto kiekvienam žinotina apie dirbtinę šviesą? Štai keletas patarimų, kurių pravartu laikytis.
Apšvietimo stiprumas bei išdėstymas
Žiūrint televizorių būtinas papildomas apšvietimas, nes be jo akys vargsta. Turbūt daugelis pagalvos, jog taip eikvojama elektros energija (prisiminkime reklaminius siužetus per televiziją), tačiau geriau sveikos akys, negu sutaupytas vienas kitas litas. Užtenka keletą valandų intensyviai žiūrėti filmą tamsioje kino teatro salėje, kad pajustum, kaip išties nuo šviesos kontrasto kenčia akys. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, žmogui sunkiau susikaupti, imtis kokio darbo.
Neretai klystama, jog sėdint prie darbo stalo pakanka stalinės lempos. Būtinas nors ir silpnas bendras apšvietimas, kad nesusidarytų per didelio kontrasto tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų. Geriausia, kai šviesos kontrastas yra vidutinis, o fonas nevargina akių skaitant knygą, rašant ar žiūrint į reikalingą detalę. Manoma, jog regimajam darbui tinkamiausias gelsvas fonas.
Dirbant su kompiuteriu taip pat ne tas pats, koks apšvietimas - dirbtinis apšvietimas turi būti bendras ir vietinis, o natūralus apšvietimas - šoninis. Darbo vietą rekomenduojama apšviesti tolygiai, kad ant pulto ir monitoriaus ekrano nebūtų akinančių blyksnių. Šiam tikslui papildomai patartina naudoti tinklelius nuo blyksnių, specialius filtrus, apsauginius stogelius. Geriausia, kai aplinkiniai paviršiai yra matiniai.
Projektuojant apšvietimą, neretai pamirštama atsižvelgti į interjero spalvas. Žinotina, jog skirtingos spalvos skirtingai atspindi tokio paties stiprumo šviesą. Labiausiai šviesą sugeria tamsiai mėlyna, kakavinė, oranžinė, raudonmedžio spalvos, o mažiausiai - balta, kreminė, šviesiai geltona, šviesiai žalia ir pan. Jeigu sienos yra pastelinių spalvų, šviesą gali sugerti kambaryje esantys ryškūs daiktai - pavyzdžiui, baldai, kilimai, užuolaidos.
Kokią lempą rinktis
Pagal poreikius ir galimybes galima rinktis įvairią dirbtinę šviesą: kaitrines, dienos šviesos bei halogenines lempas. Geriausiai visiems žinoma kaitrinė lempa. Nors ji ir pigi, tačiau sueikvoja nemažai elektros energijos: 100 W lemputė skleidžia 1000 lm šviesos. Pati ekonomiškiausia - dienos šviesos lempa (26 W dienos šviesos lempa skleidžia 1000 lm šviesos), tačiau daug ką trikdo jos mirksėjimas bei melsvas atspalvis, paverčiantis žmogaus odą išblyškusia, nepatrauklia. Pastaruoju metu išpopuliarėjo halogeninės lempos, kurios taupesnės nei kaitrinės (50 W halogeninės lempos skleidžia 960 lm šviesos), bet kai kam nepatinka per aitri jų šviesa. Šių lempų privalumas tas, jog turi UV spindulių filtrus.
Kurios lempos geriausiai tinka patalpų apšvietimui? Kiekvienas čia sprendžia pagal savo skonį, poreikius, šviesos deginimo intensyvumą. Buičiai patariama rinktis kaitrines bei halogenines, o darbinei aplinkai - dienos šviesos ir halogenines lempas. Profesinei veiklai reikia beveik dvigubai daugiau šviesos nei buitinėms reikmėms, todėl, nepaisant trūkumų, dėl šviesos galingumo dažniausiai pasirenkamos dienos šviesos lempos.
