LASS RAJONŲ ORGANIZACIJOSE


Aurelija MYKOLAITYTĖ

KAIP GYVUOJA ALYTUS?


Stanislovas StankevičiusAtvykus į Alytų, LASS rajono tarybą nesunku rasti - jau keletą dešimtmečių šio krašto aklieji turi savas patalpas, kurias išsaugojo net didžiausiais permainų metais. Dariaus ir Girėno gatvė, kurioje įsikūrusi aklųjų organizacija, yra visai netoli autobusų stoties, savivaldybės - taigi kone pačiame miesto centre. Ten pat - ir LASS parduotuvė, prekiaujanti daugiausia Vilniaus įmonės produkcija, kai kuriais Panevėžio, Kauno, Klaipėdos įmonių gaminiais, ir kompensacinės technikos kabinetas, kur žmonės gali apžiūrėti tiflotechnines priemones, nuspręsti, kokių jiems patiems labiausiai reikia. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog čia gyvenimas teka sena vaga - patalpos tos pačios, vadovas taip pat jau daugiau nei 20 metų tas pats. Kaip išties gyvuoja alytiškiai? Kas keitėsi pas juos pastaraisiais metais? Apie tai sutiko papasakoti LASS Alytaus rajono tarybos pirmininkas Stanislovas Stankevičius.
    
Rūpi visi žmonės
     Alytaus mieste ir rajone regėjimo invalidų yra 202, iš jų Alytaus mieste - 117. LASS Alytaus organizacijai priklauso 174. S. Stankevičius nelinkęs jų skirstyti į narius ir nenarius. Pirmininko nuomone, svarbu, ne kiek organizacijai priklauso narių, o kiek žmonių su regėjimo negale gyvena Alytaus organizacijos teritorijoje. "Mes turime apimti savo veikla visus - nėra skirtumo, ar atėjo regėjimo invalidas narys ar ne", - sakė LASS rajono tarybos pirmininkas.
     Viena iš didesnių problemų - vaikai su regėjimo sutrikimais. Šiais nepriteklių laikais savivaldybių švietimo skyriai neįstengia aprūpinti mokinių tuo, kas jiems būtų reikalinga. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, didinimo aparatai, labai brangiai kainuoja - jų negali įpirkti turtingesni žmonės, o ką jau kalbėti apie sunkiai besiverčiančius...
     Nedarbas - tai vėlgi didžiulė bėda, su kuria susiduria daugybė sutrikusio regėjimo žmonių. Kaip papasakojo S. Stankevičius, anksčiau namudininkais yra dirbę 45 žmonės. Dalis jų dabar - pensinio amžiaus, kiti - galintys dirbti. Būtent jiems ir yra sunkiausia, nes neįmanoma niekur įsidarbinti. Keletas išmoko pynėjo amato - jiems buvo leista darbuotis kompensacinės technikos kabinete. Deja, vienas iš pynikų mirė, o kitas nusprendė nebedirbti - taip ir iširo bendras pynikų darbas.
     Pirmininkui skaudžiausia žiūrėti į tas šeimas, kur regėjimo invalidai turi nepilnamečių mažų vaikų, o sutuoktinis netenka darbo. Kaip šeimai pragyventi iš vienos pensijos, vaikų pašalpos? S. Stankevičius vardijo šeimas Alytuje, kur žmonės vienerius ar net trejus metus gyvena be darbo, augina 2 ar 4 vaikus. Kad jaustųsi šiokia tokia parama, stengiasi tokiems žmonėms skirti lėšų iš Skurdo programos - po 100, 200, 300 litų. Deja, pastaruoju metu ir Skurdo programa jau negelbsti, netgi patariama nepriimti pareiškimų - štai pernai vienai šeimai buvo skirta 300 litų, tačiau ji šių pinigų lig šiol negavo.
     Senesniems žmonėms - taip pat ne pyragai. Štai viena moteris pardavė butą ir išsikėlė gyventi į kolektyvinį sodą, kur nei jokių patogumų, nei telefono nėra. Ar nepaseks jos pavyzdžiu ir kiti regėjimo invalidai, kuriems už savo pinigus butus pastatė aklųjų organizacija? Alytuje už LASS lėšas iš viso pastatyta 20 butų.
     Pirmininką ne mažiau neramina ir tai, kad žmonės aplamai nusivylę gyvenimu, nepasitiki artimaisiais, nieko gero nelaukia iš rytojaus. Pasak LASS Alytaus rajono tarybos vadovo, šiais laikais visuomenė yra labai sumaterialėjusi, kenčia nuo įvairiausių problemų, nors galbūt žmonėms labiausiai trūksta vieno dalyko - meilės ir supratimo. Yra buvę tokių atvejų, kai motina bylinėjosi su dukra dėl buto, kaimynai niekaip nepasidalijo 8 kv. m. žemės sklypu. S. Stankevičiaus teigimu, teisininkui Giedriui Stoškui šiemet teko gilintis net į kokias keturias bylas, susijusias su aklaisiais ir silpnaregiais.
    
Jubiliejui artėjant
     LASS Alytaus rajono organizacija pradėjo gyvuoti nuo 1952 metų balandžio 30 d. Pirmuoju jos vadovu buvo Aleksandras Širiajevas, buvęs Vilniaus įmonės direktorius, antruoju - Leonas Gebrauskas, labai ilgai ir nuoširdžiai dirbęs, trečiuoju - Stanislovas Stankevičius, taip pat aklųjų ir silpnaregių sąjungai paaukojęs daugybę metų. Tik trys vadovai per pusę šimtmečio - sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Kas lemia, kad žmonės pasitiki, metai iš metų savo balsais patvirtindami tuos pačius žmones? Koks turi būti geras vadovas?
     "Svarbiausia - išklausyti žmogų, įsigilinti į jo problemas, ir, jei galima, padėti. - sakė S. Stankevičius. - Jau vien tai, kad išklausysi jį, ką nors patarsi, tai bus irgi didelė parama". Pasak pirmininko, žmonės, matydami rūpestį jais, niekada nesakys, jog Sąjunga nereikalinga - galbūt taip, pagelbstint žmogui, vis iš naujo ir iš naujo įprasminamas jau seniai pradėtas darbas, išsaugomas darbų tęstinumas.
     Šie metai yra paskelbti Pagyvenusių žmonių metais - pirmininkas nusprendė daugiausia lėšų, gautų iš Alytaus miesto ir rajono savivaldybių, skirti tiflotechnikos priemonėms, suplanavo, kad kiekvienas senesnis žmogus gautų šiais metais jam labiausiai reikalingą daiktą - radiją, magnetofoną, laikrodį, žadintuvą, - atsimintų, jog išties būta tokių metų.
     Stengiamasi paremti ne tik materialiai: net 27 žmonės vyko į Panevėžį, kur P. Daunio fondas buvo suruošęs Maldos dieną - pagelbėjo rajono savivaldybė, duodama nemokamai transportą. 10 žmonių gavo bilietus į Alytaus teatro spektaklį "Mindaugas", ateity taip pat tikimasi su teatro administracija palaikyti ryšį, gauti nemokamų arba lengvatinių bilietų tiems, kurie norės pažiūrėti kokį spektaklį.
     Taigi stengiamasi padėti pagal išgales, nuolat ieškant rėmėjų, pagalbininkų. Planuojama tose pačiose patalpose, kur įsikūrusi LASS Alytaus rajono taryba, atidaryti Dienos centrą akliesiems ir silpnaregiams - kad žmonės turėtų kur susitikti, praleisti laisvalaikį, susižinoti paslaugas, kokios yra teikiamos invalidams. Šią idėją palaiko Alytaus miesto socialinės paramos skyrius, ragina ruošti paraiškas, nes tokio Dienos centro dar neturi nė viena organizacija. Pasak S. Stankevičiaus, čia galbūt galėtų rinktis ne tik regėjimo negalės žmonės, bet ir kiti invalidai - štai kurčnebyliams Alytuje visai nėra patalpų.
     Norėtųsi tikėti, kad alytiškiai savo organizacijos jubiliejų švęs, turėdami puikų Dienos centrą, kuris išties bus reikalingas žmonėms - tai garantija, kad darbai, pradėti prieš pusšimtį metų, nenuėjo veltui.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]