Vytautas GUDONISG. KORŽEVAS. GATVĖS DAINININKAS
Šiuolaikinis rusų dailininkas Gelijus Korževas-Čuvebiovas gimė 1925 m. Maskvoje. 1944-1950 m. studijavo V. Surikovo dailės institute, tapybos mokėsi pas žinomą dailininką S. Gerasimovą. Po studijų 1951-1958 m. dirbo dėstytoju Maskvos aukštojoje taikomosios dailės mokykloje, kur 1966 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1968 m. ne vienerius metus buvo renkamas Rusijos Federacijos dailininkų sąjungos pirmininku. 1970 m. G. Korževas buvo išrinktas Dailės akademijos tikruoju nariu, akademiku, o 1972 m. jam buvo suteiktas Rusijos Federacijos liaudies dailininko vardas. Dailininkas mėgo tapyti aštraus turinio, ne itin spalvingus paveikslus, gerai sumodeliuotas figūras vaizdavo stambiu planu. Žymiausi jo darbai: "Įsimylėjėliai" (1959), "Palydos" (1967). Dailininkas 1962-1967 m. sukuria savo įžymiąją darbų seriją "Apdeginti karo ugnimi". Šioje serijoje yra tokio pat pavadinimo triptikas, kurį sudaro trys įvairiai kare nukentėjusių žmonių portretai. Dešinioji triptiko dalis pavadinta "Gatvės muzikantas". Drobėje pavaizduotas dainuojantis aklas žmogus, akompanuojantis sau akordeonu. Galima įžvelgti daugeliui neregių charakteringą kiek atloštos galvos pozą. Ar tik dainavimu šis žmogus užsidirba duoną? Dailininkas nieko negražina: muzikanto priekiniai viršutiniai dantys išmušti, akordeono klavišus lytinti ranka - purvina. Kodėl ji purvina, jei jis muzikantas ar dainininkas? Neregio akys pridengtos tamsiais veidrodiniais akiniais. Žmogus nesiskutęs, išvargusio veido, kiek pražiota dainuojančia burna. Margas švarkas, prasegti balti marškiniai. Galima spėti, jog į karą vyras išėjo dvidešimties, ten ir neteko regėjimo. Portrete - pačiame jėgų žydėjime - keturiasdešimtis. Kodėl jis pasirinko būtent tokį pragyvenimo šaltinį, kai septintojo dešimtmečio pradžioje aklųjų draugijoms nedarbas dar negrėsė, atsakyti sunku.
