LITERATAS ANTANAS PLIUŠKEVIČIUS
Rugpjūčio 27 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1924) Antanas Pliuškevičius, buvęs LAD veikėjas, žinomas literatas. Jis gimė Daušiškių kaime (Šiaulių raj.), bežemio valstiečio šeimoje. 1939 m. baigė Lieponių pradinės mokyklos 6 klases. 1940-1941 m. dirbo mechaniku aerodrome, o vokiečių okupacijos metais - žemės ūkyje, 1944-1945 m. - Šiaulių kalėjimo prižiūrėtoju. Eidamas prižiūrėtojo pareigas, 1945 m. birželio mėnesį buvo sunkiai sužeistas, neteko regėjimo ir dešinės rankos. 1953 m. įsidarbino darbininku Panevėžio aklųjų įmonės Šiaulių filiale. 1956 m. buvo išrinktas Šiaulių įmonės LAD pirminės organizacijos biuro pirmininku. 1957-1961 m. ėjo Šiaulių aklųjų įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas, vėliau - tos pačios įmonės darbininkas.
A. Pliuškevičius dirbo įvairų visuomeninį darbą. Keliolika metų buvo renkamas LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos nariu, rūpinosi aklųjų įdarbinimu, pasižymėjo kaip sumanus racionalizatorius. 1971 m. apdovanotas "Socialinio aprūpinimo žymūno" ženkleliu.
Neblogai valdė plunksną. Bendradarbiavo ne tik Šiaulių miesto, bet ir Šiaulių, Kelmės, Radviliškio ir kt. rajonų laikraščiuose, respublikinėje ir LAD spaudoje, rašė straipsnius, informacijas ir vaizdelius iš aklųjų gyvenimo. Ryškus Antano Pliuškevičiaus ir Kazio Serapino kūrybinis bendradarbiavimas. Abu literatai džiugino skaitytojus išradingomis korespondencijomis, apybraižomis ir vaizdeliais, šmaikščiomis humoreskomis bei gyvenimiška patirtimi pagrįstais apsakymais. 1978 m. LAD garso įrašų namai išleido A. Pliuškevičiaus ir K. Serapino kūrybos garsinę juostą, pavadintą "Lyg literatūrinis metraštis" bei 1981 m. - "Apsakymai ir humoreskos". Didelis jųdviejų nuopelnas buvo tas, kad daug jėgų skyrė kitų aklųjų literatų kūrybiniams sugebėjimams atskleisti. 1980 m. A. Pliuškevičiui ir K. Serapinui buvo paskirta LAD meno premija už ryškius prozos bei publicistikos kūrinius.
Antanas Pliuškevičius mirė 1993 m. gegužės 23 d. Šiauliuose.
JŪRA ELENA MOCKEVIČIENĖ
Rugpjūčio 31 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939) Jūra Elena Griškytė-Mockevičienė, pedagogė, LASS ilgametė darbuotoja.
Ji gimė Kalnėnų kaime (Jurbarko raj.), valstiečių šeimoje. Būdama trejų metų amžiaus, su broliu laukuose rinko javų varpas. Atsitiko taip, kad su aštria varpa ji susižeidė akį. Mama vežė dukrelę į Kauną pas geriausius gydytojus, bet padėti jie nieko nebegalėjo, tik siūlė sužeistą akį pašalinti. Mama nesutiko. Akys liko gražios, bet regėjimas vėliau ėmė silpti.
Turėdama silpną regėjimą, Jūra 1960 m. visgi baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą. 1965 m. ištekėjo. Dirbo mokytoja pradinėse mokyklose, auklėtoja Viešvilės vaikų namuose, 1971-1978 m. - Jurbarko vaikų lopšelyje-darželyje. Dėl vis silpnėjančio regėjimo buvo priversta atsisakyti pedagoginio darbo ir 1978 m. perėjo dirbti į gamybinį susivienijimą "Vilma". 1982 m. jai buvo pripažinta antroji regėjimo invalidumo grupė, baigė aklųjų reabilitacijos profesinę technikos mokyklą, įsidarbino Vilniaus aklųjų įmonės Ukmergės gamybiniame bare. Netrukus buvo išrinkta LAD Ukmergės-Širvintų rajonų valdybos pirmininke ir ja dirbo iki mirties. Buvo jautri žmonėms, darbšti, dirbo iki paskutinės gyvenimo dienos.
Jos duktė Asta Girnienė apie savo mamytę sakė: "Kur ji bedirbtų, kur bebūtų, buvo mylima, ir mylėjo tuos, su kuriais buvo. Tarp jos nuotraukų ir atvirukų radau begales pasveikinimų nuo vaikų ir jų tėvelių. Visur ji buvo vadinama gerąja mokytoja arba gerąja auklėtoja.
1996 m. pradėjau dirbti drauge su mamyte. Ji neturėjo inspektorės, o dėl silpno regėjimo negalėjo tvarkyti raštvedybos. Ėmiausi jai padėti. Su ja dirbdama, daug ko išmokau, įgijau patirties".
J. E. Mockevičienė mirė nuo vėžio 1998 m. gruodžio 28 d.
