GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

LOTERIJŲ ŽAVESYS IR MŪSŲ PAČIŲ VILTYS


Dar tarybiniais laikais, nors gyvenome už tikrų tikriausios geležinės uždangos, daugelis mūsų viena ausimi buvome girdėję apie Ispanijos neregius ir jų organizuojamą loteriją, apie pačios šios šalies aklųjų organizacijos turtingumą. Vėliau, ištrūkę į laisvąjį pasaulį, įsitikinome, kad daugeliu atvejų mūsų turėtoji informacija buvo teisinga, kad Ispanijos neregiai iš tikrųjų organizuoja loterijas ir kad gauti už jas pinigai yra bene svarbiausias jų gerovės šaltinis. Antai pačios ispanų aklųjų organizacijos (ONCE) duomenimis, loterijos bilietus šioje šalyje iš viso platina 22 tūkst. žmonių. 15 tūkst. iš jų turi regėjimo, likę 7 tūkst. - kitokias negales. ONCE loterija Ispanijos loterijų rinkoje sudaro 11 proc. apyvartos. Pati ONCE priklauso prie turtingiausių tos šalies organizacijų. Vis dėlto svetimas turtas nei šildo, nei maitina, tad ir mūsų pokalbis ne apie Ispaniją, o apie Lietuvą.

Loterijos reklaminis plakatas "To dar nebuvo"

     Maždaug prieš trejetą metų nusprendėme, kad esame niekuo ne blogesni už ispanus, ir patys sumanėme pradėti loterijų verslą. Loterijas organizuoti pavesta Lietuvos aklųjų chorui. Kiek galima spręsti, pradžia buvo sėkminga, o pirmasis blynas, priešingai nei dažnai atsitinka, - visai neprisvilęs. Choro organizuojamas loterijas jau įsidėmėjo ir pamėgo žmonės, rinkoje jos sėkmingai konkuruoja su kitomis panašaus pobūdžio loterijomis. Išsamiau apie visus šiuos dalykus sutiko papasakoti Lietuvos aklųjų choro loterijos vadovas Gediminas Urnevičius.
     - Prisiminkite pradžią - kokia ji buvo?
     - Pirmąją loteriją suorganizavome prieš trejus metus. Ji vadinosi "Dvidešimt vienas". Pardavėme beveik du milijonus jos bilietų. Tačiau prasidėti su viena loterija - tas pats, kas turėti vieną porą batų: kad ir labai norėdamas, toli nenukeliausi! Taigi ir mes nusprendėme iškart organizuoti ne vieną, o keletą loterijų. Taip atsirado loterija "To dar nebuvo". Reikia pasakyti, kad ji tuojau pat išsiskyrė iš kitų loterijų ir buvo pastebėta. Galima būtų įvardyti du šios loterijos išskirtinius bruožus: pirma, pakankamai brangūs (10 Lt) bilietai, tačiau kartu ir didesnės galimybės laimėti, antra, loteriją organizavome kartu su televizija "TV-3", žaidimų laidas vedė garsūs aktoriai, muzikantai. Lietuvos loterijų rinkoje iš tikrųjų to dar nebuvo. Prieš metus išleidome dar dvi loterijas: "Sėkmės kalneliai" ir "Gero vėjo". Abi jos buvo organizuotos irgi pagal tą patį principą - to dar nebuvo! Taigi vienos loterijos pavadinimą lyg ir paskelbėme visų savo loterijų moto. Šių metų viduryje prie minėtųjų keturių pridėjome dar dvi - "Pokerį" ir "Metropolį". Lietuvoje kol kas tokių irgi dar nebuvo!
     - Kiekvienas moto - tai tik idėja, kuriai reikia suteikti konkretų pavidalą. Kaip jūs tai darote?
     - Pirmiausia stengiamės, kad pats žaidimas būtų įvairesnis, spalvingesnis, kad žmogus, nusipirkęs loterijos bilietą, iš tikrųjų žaistų, o ne mechaniškai nutrintų bilieto laukelius ir jį pasitikrintų. Antai "Sėkmės kalneliuose" žaidėjas, įsigijęs bilietą, randa nupieštus šešis žaidimų kauliukus. Ant kiekvieno kauliuko yra surašyti skaičiai. Pagal šiuos skaičius keliaujama bilieto laukeliais, o ši kelionė ir lemia žaidimo sėkmę. Kelionėje žaidėjo laukia netikėtumai, nusivylimai arba pasisekimas. "Metropolį", kaip ir "To dar nebuvo", organizavome kartu su televizija. Kiekviename "Metropolio" biliete yra dar vienas papildomas laukelis - jame nupiešta ketvirtadalis automobilio. Žmogus, nusipirkęs tiek bilietų, kad iš jų būtų galima sudėti visą automobilį, laimi šimtą litų. "Pokeryje" žaidimas šiek tiek panašus į tikrą pokerio žaidimą kortomis.
     Dar viena mūsų naujovė - didelis laimėjimų fondas. Įstatyme, reglamentuojančiame loterijų verslą, sakoma, kad šis fondas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. sumos, gautos pardavus visus bilietus. Visų mūsų loterijų prizinis fondas yra beveik 60 proc. Pagarbiau elgiamės su pačiais žaidėjais. Anksčiau dažniausiai būdavo taip: žmogus išlošė - tai ir išlošė, organizatoriams nerūpi, turi jis namuose tokį daiktą ar neturi. Mes stengiamės, kad būtų galima rinktis. Štai loterijoje "Gero vėjo" lošiami dviračiai, tačiau tas, kuris išlošia, gali pasirinkti, kokį dviratį jis ims: vyrišką, moterišką ar vaikišką. Jeigu vaikišką, tai kokį - berniukui ar mergaitei? Panašiai elgiamės ir "Metropolyje": jeigu žmogus išlošia mikrobangų krosnelę, bet namuose ją jau turi, jis gali rinktis kitą panašios vertės daiktą: televizorių, muzikinį centrą. Stengiamės eiti prie žmogaus, sudaryti jam pačiam sąlygas apsispręsti, kaip žaisti, kokius prizus imti. Be abejonės, daug lemia televizija, profesionaliai rengiamos laidos, geri jų vedėjai.
     - Loterija yra verslas. Kiekvienas verslas, norint, kad jis sektųsi, reikalauja profesionalumo, rinkos išmanymo. Ar gali vienas žmogus viską aprėpti? Ar nereikėtų pagalvoti apie atskiro padalinio loterijoms organizuoti įsteigimą?
     - Esu tiesiogiai atsakingas už šį verslą, tačiau loterijas organizuoju ir tvarkau tikrai ne aš vienas. Esame keturi žmonės čia, Vilniuje, ir turime dar vieną etatinį darbuotoją Žemaitijoje. Taigi mūsų komanda yra penki žmonės. Atskirai reikėtų kalbėti apie bilietų platintojus.
     - Papasakokite apie bilietų platinimą. Vienoje iš "Sutik mane, pažink mane" laidų choro direktorius Vladas Bagdonas minėjo, kad platintojais gali būti ir regėjimo negalę turintys žmonės, kad tam reikalui net steigiamos darbo vietos bendradarbiaujant su darbo birža.
     - Šiuo metu visoje Lietuvoje turime daugiau nei 600 platintojų - tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Nemažą mūsų platintojų dalį sudaro fizinę negalę turintys žmonės. Štai neseniai Kėdainiuose bilietus platinti pradėjo žmogus, neturintis abiejų kojų. Vien šiais metais su Vilniaus darbo birža bilietų platintojams įsteigėme tris naujas darbo vietas. Savo veikloje neskirstome žmonių į tuos, kurie turi kokią nors negalę ar jos neturi, - nori, eina ir dirba. Visiškiems neregiams bilietus platinti būtų keblu ir tikriausiai visi suprantame, kodėl: darbas susijęs su pinigais, materialinėmis vertybėmis. Tačiau mes mielai įdarbinsime neregio šeimos narį, surasime savo platinimo tinkle jam vietą. Platintojams mokame iki 7 proc. nuo sumos, gautos už parduotus bilietus.
     - Ar tenka susidurti su tamsiosiomis konkurencijos pusėmis? Galvoje turiu kad ir prieš keletą mėnesių "Lietuvos ryto" priede "TV antena" pasirodžiusį žurnalistės Daivos Svirbutavičiūtės straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad loterija "To dar nebuvo" yra prasta ir primityvi, nors jos užimama vieta loterijų rinkoje bylojo visai ką kita.
     - Kalbėti apie juodąsias puses sunku, nes reikia turėti faktų. Iš pradžių įsibrauti į loterijų rinką buvo tikrai nelengva - neturėjome platintojų tinklo, o kitos firmos savo platintojais naudotis neleido. Tik kažin ar visa tai galima pavadinti tamsiosiomis rinkos pusėmis - konkurentų nenori niekas! Jeigu kalbėsime konkrečiai apie tą straipsnį, mano įsitikinimu, tai buvo vien žurnalistės, neįsigilinusios į reikalą, subjektyvi nuomonė. Liepos viduryje toje pačioje "TV antenoje" išspausdintas kitos "Lietuvos ryto" žurnalistės Laisvidos Radzevičienės straipsnis, palankiai vertinantis mūsų "Metropolį".
     - Papasakokite apie finansinę loterijų verslo pusę.
     - Praėjusiais metais mūsų apyvarta buvo šiek tiek daugiau nei 6 mln. Lt., t. y. tiek pinigų gavome pardavę visų loterijų bilietus. Kaip jau minėjau, ne mažiau kaip pusė šios sumos turi būti panaudota priziniam fondui. Mūsų priziniai fondai visada viršija įstatymo numatytą ribą, jie sudaro 56 - 60 proc. Bilietų realizacijos procesas pareikalauja dar apie 15-16 proc. Dar vieną dalį pinigų suryja gamybos išlaidos, reklama, mokesčiai. Pagal loterijas reglamentuojantį įstatymą 8 proc. gautų lėšų turime skirti labdarai. Praėjusiais metais tai sudarė apie pusę mln. Lt. Kadangi patys esame neregiai, aišku, rėmėme neregius - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Gryno pelno pernai turėjome apie 100 tūkst. Lt.
     - Kaip vertintumėte juridinę loterijų organizavimo pusę? Ar palankūs šiuo metu veikiantys įstatymai? Jeigu ne, tai kokią įtaką čia galėtų daryti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, kaip visuomeninės organizacijos, taryba?
     - Šiuo metu veikiantys įstatymai nėra blogi. Ruošiamas naujas loterijas ir azartinius lošimus reglamentuojantis įstatymas. Turime žinių, kad jame numatyta, jog loterijų organizatoriai jau nebeturės teisės 8 proc. lėšų skirti labdarai, o viską reikės atiduoti į valstybės biudžetą. Jeigu šitokią nuostatą Seimas įtvirtintų įstatymiškai, būtų labai negerai ir labai neteisinga - dingtų bet koks interesas organizuoti loterijas. Tiesa, spaudoje teko skaityti, kad šiais metais naujasis įstatymas dar nebus priimtas. Vis dėlto nerimauti yra pagrindo. Darysime viską, kad bent invalidų organizacijoms būtų sudaryta išimtis - 8 proc. loterijos lėšų panaudoti labdarai.
     Tepriminsime, kad Ispanijoje socialinėms reikmėms skiriama apie 20 proc. loterijos lėšų. Dar 3 proc. atiduodama specialiam ONCE fondui, kuriuo ji disponuoja savo nuožiūra. Taigi, kaip matome, beveik tris kartus daugiau nei pas mus! Lietuva - ne Ispanija ir vargu, ar greitai galime tikėtis panašių rezultatų. Todėl reikėtų išlaikyti bent tai, ką dabar turime. Anot G. Urnevičiaus, loterijų reikalai iki šiol rūpėję tik choro direktoriui Vladui Bagdonui. Būtų labai gražu, kad jie pradėtų rūpėti ir, sakysime, LASS centro tarybai, nes tos labdarai skiriamos lėšos tenka ne kokiai kitai organizacijai, o Aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]