IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS


dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA


POETĖ ONA VARIAKOJIENĖ

     Liepos 14 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1924) Ona Variakojienė, literatė.
     O. Gurklytė-Variakojienė gimė Kavolių kaime netoli Panemunio (Rokiškio raj.), valstiečių šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą, išmoko siūti ir nuo šešiolikos metų amžiaus vertėsi siuvėjos amatu. Prie sovietų, nenorėdama pakliūti į kolchozą, pasitraukė į Latviją, kur dešimt metų taip pat siuvėjavo. Ten su vietos lietuviais vaidino J. Keturakio-Vilkutaičio komedijoje "Amerika pirtyje". Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Juodupėje, baigė jaunesniųjų medicinos seserų kursus ir 10 metų dirbo slauge Juodupės ligoninėje. Ištekėjo. Persikėlė į Rokiškį. Čia, ligoninėje, gimdymo skyriuje, vėl dirbo slauge.
     Praradusi regėjimą, 1975 m. įsidarbino Panevėžio aklųjų įmonėje darbininke. 1977-1993 m. dirbo LASS Rokiškio rajono tarybos pirmininke.
     O. Variakojienė yra literatė. Rašo eilėraščius. Jos kūrybos yra išspausdinta Rokiškio rajono laikraštyje, žurnale "Mūsų žodis" ir jo prieduose, aklųjų kūrybos almanacho "Vaivorykštė" šeštajame tome, poezijos antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą".

KANKLIŲ GARSŲ APGAUBTA

     Liepos 19 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939) Liongina Stasiulienė, ilgametė įgarsinamų tiflologinių įrašų redaktorė, kanklininkė, pedagogė.
     L. Katkauskaitė-Stasiulienė gimė Kaune, darbininkų šeimoje. 1959 m. baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo liaudies instrumentų ir chorinio dirigavimo specialybę. 1978 m. dar baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įsigydama pradinių klasių mokytojos specialybę. 1958-1964 m. dirbo kanklių būrelio vadove Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje, 1966-1968 m. ten pat - muzikos mokytoja.
     Buvo ištekėjusi už akordeonisto Stasio Stasiulio, užaugino dvi dukteris.
     Lietuvos aklųjų draugijoje dirbo: Kauno aklųjų įmonės kultūros klubo (dabartinių kultūros namų pirmtako) vedėja, Vilniuje - leidyklos redaktore, garso įrašų studijos operatore, 1974-1990 m. - garso įrašų namuose vyresniąja redaktore, 1996-1998 m. - Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus tiflologinių įrašų redaktore. Per 30 darbo metų į magnetofono juostas ji įrašė tūkstančius valandų įvairios tiflologinės medžiagos, parengė radijo laidų, teminių leidinių, užrašė įvairių žmonių prisiminimų, įamžindama jų balsus.
     Nuo 1999 m. pradžios L. Stasiulienė grįžo gyventi į Kauną, lanko LASS Kauno kultūros namų kanklių ansamblį. Nuo pat jaunystės ją gaubia auksiniai kanklių garsai.

RANKOSE NE TIK BAJANAS

     Liepos 22 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1919) Aleksandras Širiajevas, bajanistas, buvęs Vilniaus aklųjų įmonės direktorius.
     A. Širiajevas gimė Rusijoje, Kalugos srityje, Marijankos kaime (Duminičesko raj.), valstiečių šeimoje. Iš vaikystės buvo silpnaregis, vėliau visiškai prarado regėjimą. 1937 m. baigė Budomolevsko nepilną vidurinę mokyklą. 1941 m. baigė Kursko aklųjų muzikos mokyklą, įsigijo liaudies instrumentų specialybę, išmoko groti bajanu, studijavo Kursko pedagoginio instituto istorijos fakultete, baigė tris kursus. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios su tėvais ir seserimis buvo perkeltas į Lietuvą. Po karo ilgą laiką dirbo muzikantu (bajanistu) Alytaus karininkų namuose, rajono kultūros namuose.
     A. Širiajevas buvo aktyvus besikuriančios LAD Alytaus pirminės organizacijos narys. 1957 m. pradėjo dirbti Vilniaus aklųjų įmonėje darbininku. 1960 m. išrinktas LAD Vilniaus miesto pirminės organizacijos biuro, o nuo 1961 m. - Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. Apie porą metų vėl dirbo įmonėj darbininku. Grojo Gedimino Zokaičio vadovaujamame estradiniame orkestre. 1975-1978 m. dirbo įmonės direktoriumi. Nuo 1978 m. iki išėjimo į pensiją 1987 metais jis - įmonės plastmasės cecho vyr. meistras.
     Pradedant penktuoju ir baigiant dešimtuoju LAD suvažiavimais, A. Širiajevas buvo renkamas į centro valdybą. Devintasis suvažiavimas jį išrinko draugijos garbės nariu. Mirė 1991 m. balandžio 13 d. Vilniuje.

AKORDEONISTAS STASYS STASIULIS

     Liepos 24 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939) Stasys Stasiulis, akordeonistas, ilgametis Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorius.
     S. Stasiulis gimė Gedikėnų kaime (Plungės raj.), tarnautojų šeimoje. Regėjimo neteko vaikystėje, susižeidęs sprogmenimis. 1951 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Muzikos mokytojas Adolfas Majauskas jį mokė groti akordeonu. Baigęs aštuonias bendrojo lavinimo klases, 1958-1960 m. mokėsi Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje, vėliau mokslą tęsė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (akordeono klasė); 1970 m. baigė Vilniaus konservatorijos akordeono klasę.
     1958 m. pradėjo dirbti Kauno aklųjų įmonėje akordeonistų būrelio vadovu, 1962 m. vadovavo įmonės saviveikliniam liaudies ansambliui, 1964-1968 m. dirbo muzikos mokytoju ir choro vadovu Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje. 1968 m. paskirtas LAD Vilniaus kultūros namų direktoriumi, o nuo 1971 m. iki mirties (1995) - LAD respublikinės centrinės bibliotekos direktoriumi. Buvo LTSR valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos direktorių tarybos narys.
     S. Stasiulis, kaip akordeonistas, dažnai koncertavo per Lietuvos radiją ir televiziją. Daug koncertų surengė rajonuose. Firma "Melodija" išleido jo įgrotų plokštelių. Už aktyvią koncertinę veiklą 1979 ir 1985 m. jam paskirtos LAD meno premijos. Mirė 1995 m. spalio 14 d. Vilniuje.

ALGIMANTAS VILEIKIS - SĄJŪDŽIO DALYVIS

     Liepos 26 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1929) Algimantas Vileikis, LAD veikėjas, Sąjūdžio dalyvis.
     A. Vileikis gimė Šiauliuose. Tėvai nuomojo nemažą ūkį Linkuvos valsčiuje, bet, užėjus sovietams, šeima buvo priversta grįžti į Šiaulius. 1940 m. sovietų valdžios buvo nacionalizuotas tėvo, turėjusio JAV pilietybę, namas Šiaulių miesto centre. 1944 m. pabaigoje enkavedistai tėvą nušovė. Be pragyvenimo šaltinio liko silpnaregė motina ir trys nepilnamečiai vaikai.
     A. Vileikis baigė Voronių kaimo (Pašvitinio valsčiuje) pradinę mokyklą, vėliau lankė ekonominę arba buvusią prekybos mokyklą. Ją uždarius, baigė vidurinę mokyklą.
     Nedavė ramybės įgimta akių liga - pigmentinis retinitas: siaurėjo akiplotis, pagaliau 1987 m. visiškai neteko regėjimo.
     Nuo 1951 m. Algimantui Vileikiui prisiėjo dirbti tokius darbus: Šiaulių rajono vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus buhalteriu-instruktoriumi, vėliau ten pat vyr. instruktoriumi, 1973-1974 m. Šiaulių įmonės darbininku namudininku, nuo 1974 m. rudens iki 1981 m. rudens - LAD Šiaulių kultūros namų direktoriumi, 1981-1989 m. LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininku.
     A. Vileikis išmoko Brailio raštą, nes troško skaityti knygas. Penkiolika metų dainavo kultūros namų vyrų chore. 1988 m. rudenį Šiaulių aklųjų įmonėje įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupę. Įmonės salėje pirmą kartą nuskambėjo jo įgarsintas ir išsaugotas Lietuvos himnas "Lietuva, tėvyne mūsų". Tai buvo tarsi ženklas naujiems darbams, kurie paminėti Šiaulių krašto sąjūdžio dalyvių prisiminimų ir dokumentų knygoje "Išsivadavimas". Toje pačioje knygoje yra ir jo paties straipsnis. Dar 1986 m. jis pradėjo gauti "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", slapta ją pats skaitė ir davė skaityti patikimiems žmonėms.
     A. Vileikis surinko daug vertingos medžiagos apie rezistencijos dalykus, politinius kalinius ir tremtinius.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]