Aurelija MYKOLAITYTĖPERMAINOS UKMERGĖJE
Šįkart "Mūsų žodžio" skaitytojai tegul pasisvečiuoja Ukmergėje. Nuo vasario mėnesio LASS Ukmergės ir Širvintų rajono tarybai vadovauja Juozas Kačinskas. Organizacija iš viso turi 155 narius, I gr. - 62, II gr. - 85, III gr. - 8.
Užsidarė Ukmergės cechas
Į kokį tik rajoną benuvyksi, visur skundžiamasi dėl darbo: niekas nenori priimti regėjimo negalę turinčio žmogaus. Ukmergėje situacija buvo šiek tiek kitokia - Ukmergės ceche iki šių metų gegužės dirbo net 21 LASS narys. Kiek jie paskutiniu metu turėjo darbo, tai jau kita šneka, tačiau minimumą - 215 litų - užsidirbdavo. Dabar viskas pasikeitė - Vilniaus įmonės Ukmergės cechas užsidarė, ir šie žmonės nori nenori turi apsispręsti, ką darys toliau. Pasak tarybos pirmininko J. Kačinsko, Vilniaus įmonė sudarė sutartį su naujaisiais šeimininkais, patalpų nuomininkais, kurie pažadėjo priimti į darbą visus dirbusius Ukmergės ceche. Žmonėms palikta apsispręsti iki liepos 1 dienos, nes nuo rugpjūčio planuojama pradėti gamybą: čia bus ruošiami briketai iš pjuvenų ir durpių, kuriuos sutarta parduoti Švedijai. Nenorintiems pasilikti Vilniaus įmonė išmokės kompensacijas ir atsisveikins...
"Perversmas pas mus didelis ir skaudus, - sakė J. Kačinskas. - Buvome vieni iš rajonų organizacijų, įsikūrę geriausiai. Cechas egzistavo per 20 metų, turėjome didelę salę, valgyklą, šeimas galėjome aprūpinti butais. Dabar nežinia". Pirmininkui skaudžiausia dėl žmonių, kurie lig šiol dar nėra apsisprendę pasilikti: šansų įsidarbinti kur nors kitur Ukmergėje beveik nėra. Ką jie visi darys likę be darbo? I gr. regėjimo invalidai apsisprendė pasilikti, kiti abejoja, klausia patarimo. Tai žmonės, auginantys vaikus, šeimos, kur ir vyras, ir moteris turi regėjimo negalę. Anot J. Kačinsko, jie gautų maždaug 600 litų kompensaciją, kurios užtektų tik neilgam laikui. Jei, pasiėmę išmoką, bandytų prašytis priimami į darbą pas naujuosius savininkus, vargu ar kas į juos kreiptų dėmesį, nes sutartyje numatyta aprūpinti darbu tik tuos, su kuriais Vilniaus įmonė neatsiskaitė. Norėdami išlaikyti įmonėje 51 procentą riboto darbingumo žmonių, Ukmergės cecho nuomininkai neįpareigoti priimti būtent regėjimo negalės žmonių - tai jų neverčia daryti nei įstatymai, nei sutartis su Vilniaus įmone.
Kaip papasakojo rajono pirmininkas, naujieji savininkai likusiems dirbti žada aukso kalnus: atlyginimas bus išmokamas dukart per mėnesį ir sieks 700-900 litų "į rankas", regėjimo invalidams darbo vietos bus pritaikytos ir galės dirbti ne tik II gr., bet ir I gr. regėjimo invalidai, visiems bus skirta speciali apranga... Ar iš tikrųjų bus Amerika Lietuvoje, parodys ateitis. Darbo žmonių nerimas ir abejonės naujomis perspektyvomis taip pat galbūt ne iš piršto laužti - tai jau bus aišku po vieno kito mėnesio. Dabar tegalima konstatuoti viena: kaip ir kituose rajonuose, taip ir Ukmergėje, akliesiems susirasti darbą nebus lengva, nes Ukmergės cechas, kuriame galėjo įsidarbinti regėjimo negalę turintis žmogus, - jau istorija. Rajono tarybos pirmininkas J. Kačinskas lentelę su užrašu "LASS Vilniaus įmonės Ukmergės cechas" žada atiduoti muziejui, kad ateinančios kartos žinotų kažką Ukmergėj buvus.
Ar išliks saviveiklos kolektyvai?
Ligšiol Ukmergėje buvo 2 saviveiklininkų būreliai - kapela ir moterų ansambliukas. Repeticijoms žmonės susirinkdavo bibliotekoje. Dabar jiems teks grūstis nedidelėje salytėje, kuri LASS rajono tarybai atiteko po visų permainų, "didžiųjų revoliucijų". Pasak J. Kačinsko, iš visos didžiulės nuosavybės - salės, valgyklos, gamybinių patalpų - beliko maždaug 160 kv. m. ploto, t.y. kairysis Ukmergės cecho fligelis. Salytė, esanti pirmajame aukšte, kol kas yra remontuojama, nes čia ne taip jau seniai buvo cecho patalpos, matėsi vamzdynai, kuriuos reikėjo "paslėpti". Užtat visu sienos pakraščiu dabar sukaltos spintos, kur saviveiklininkai galės pasidėti savo instrumentus, rūbus. "Gal būsim susispaudę, bet stengsimės, kad kolektyvai neiširtų," - sakė rajono tarybos vadovas. Pasak J. Kačinsko, anksčiau susiburti buvo paprasta - ceche parašo skelbimą, vieni žmonės viską susižino iš kitų, nes pats saviveiklininkų branduolys buvo čia dirbantys žmonės. Kas bus toliau? Ar neišsibarstys kolektyvai?
Pirmininkas nuogąstauja, kaip reikės tokiose ankštose patalpose ruošti susirinkimus, vakarones, į kurias anksčiau susirinkdavo per 100 žmonių - tiek dabar čia jokiu būdu netilps. Turbūt ukmergiškiams, kaip ir biržiečiams ar vilkaviškiečiams (apie juos rašėme ankstesniuose "Mūsų žodžio" numeriuose), susirinkimams prisieis ieškotis vietos kitur: mokyklose, kultūros namuose.
Nėra kuo pasidžiaugti
"Čia retai kas ateina pasidžiaugti, visi ateina verkdami," - sakė J. Kačinskas. Tą pačią dieną, kai lankėmės Ukmergėje, į rajono tarybą kreipėsi moteris, kuri už buto skolas buvo perduota į teismą. Deja, LASS organizacija jai niekuo negalėjo padėti: vien tik pasiųsti į Globos ir rūpybos skyrių.
Anot pirmininko, čia ateina ir miesto, ir kaimo žmonės su savo kasdienėmis bėdomis ir rūpesčiais: vieniems reikia paramos, kitiems - pagalbos prie darbų (sunku kaimo žmonėms, kurie neturi jokios technikos). Pats pirmininkas, atstovaudamas savo žmonėms, eina pas merą, kviečiasi pagalbon seniūnus, rašo prašymus, kuria programas. Štai visai neseniai Ukmergės rajonas buvo pakviestas dalyvauti Baltijos-Amerikos partnerystės programoje. Jeigu rajonas laimėtų, tai būtų geriau ir LASS nariams: jie gautų pinigų tiflotechnikos priemonėms įsigyti, naujoms darbo vietoms kurti. Kol kas pagelbėti žmonėms yra ne kažin kiek galimybių: Ukmergės mieste gamyba merdi, pinigų pašalpoms nėra. Rajono meras tegali parašyti raštą, jog lėšų skirs, nors jų realiai gauti neįmanoma, nes biudžetas tuščias.
Pasak J. Kačinsko, dabar žmonės šneka: "Aklieji draugijai nereikalingi". Panaikinus Ukmergės cechą, išsibarsčius kas sau darbininkams, be abejo, tokios nuotaikos tik dar labiau sustiprės. Pirmininkas viliasi, kad laikui bėgant viskas turėtų keistis į gera. "Gal išmoksim kitaip gyventi," - sakė LASS rajono tarybos vadovas, vienintelis visoje respublikoje, kuriam tenka aprėpti porą rajonų - Ukmergės ir Širvintų.
