RENGINIAI


Alvydas VALENTA

"...ŠIRDIES ŠVIESOJ"


Į NAMUS ATĖJO ŠVENTĖ
     Štai jau trys dešimtmečiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia neregių meno mėgėjų kolektyvų apžiūras. Per tuos dešimtmečius keitėsi dainininkų, muzikantų veidai, pačių apžiūrų nuostatai. Prieš kurį laiką apžiūros tapo šventėmis, kuriose niekas nieko specialiai neapžiūrinėdavo, nevertindavo ir neskirstydavo geresnių ar blogesnių vietų, - svarbesnė tapo pati šventės idėja, galimybė susitikti, pabendrauti vieno ar kito žanro puoselėtojams, bendraminčiams. Meno saviveiklos šventėse pradėjo dalyvauti neregiai amatininkai bei tautodailininkai.
     Šių metų kovo mėnesį vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių meninės saviraiškos festivalis "...Širdies šviesoj", skirtas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams. Visą mėnesį penkiuose didžiuosiuose respublikos miestuose netilo dainos, muzika, pasakorių pokštai, poezija.
Klaipėdiečių liaudiškos muzikos kapela     Festivalis "...Širdies šviesoj" šiek tiek skyrėsi nuo anksčiau organizuotų panašių švenčių. Iki šiol jos dažniausiai vykdavo pagal žanrus, visiems vieno ar kito žanro mėgėjams susirinkus kuriame nors mieste. Dažnai atsitikdavo taip, kad artistai koncertuodavo savoje scenoje, saviems žmonėms. Kultūros komisija prie LASS centro tarybos šiais metais nusprendė tokią tvarką suardyti: kiekvienos LASS kultūrinės įstaigos meno mėgėjai koncertavo svetur: panevėžiečiai vyko į Vilnių, vilniečiai - į Kauną, kauniečiai - į Panevėžį, šiauliečiai - į Klaipėdą, o klaipėdiečiai - pas šiauliečius. Šventėje kaip ir anksčiau dalyvavo neregiai amatininkai, tautodailininkai, o šiais metais prie jų prisijungė dar ir literatai, veikė tautodailininkų ir literatų kūrybos parodos. Kartu su suaugusiųjų kolektyvais festivalyje dalyvavo ir jaunųjų muzikos bičiulių: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno silpnaregių internatinės mokyklos mokinių, analogiško Klaipėdos ugdymo centro auklėtinių. Dar viena naujovė - šventės dalyvių programos vėl pradėtos vertinti. Ta proga ilgametis tokių švenčių vertinimo komisijos pirmininkas Juozapas Kairys su šypsena, o kartu ir visai rimtai kalbėjo: "Buvo metas, kai manėme apsieisią be vertinimų. Tačiau eidami ar net bėgdami į Europą, pamatėme, kad be jų neišsiverčiama net joje. Užtenka įsijungti kurį nors televizijos kanalą ir tuojau kas nors varžosi, ką nors laimi. Taigi nusprendėme, kad varžybiškumo elementas mūsų šventei irgi yra reikalingas." Vietų vertinimo komisija ir šįsyk neskirstė, tačiau pasiliko teisę šventės dalyvius apdovanoti pirmo, antro arba trečio laipsnio diplomais, o taip pat atrinkti kolektyvus, dalyvausiančius rudenį Alytuje rengiamose LASS kultūros dienose. Aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra gavusi kvietimus dalyvauti Tarptautiniame estradinės dainos festivalyje Jūrmaloje (Latvija) ir neregių kūrybos festivalyje Čekijoje. Tad vienas iš vertinimo komisijos tikslų buvo dar ir toks: nuspręsti, kas minėtuose festivaliuose galėtų atstovauti Lietuvos neregiams.

TRUPUTIS STATISTIKOS
     Festivalyje "...Širdies šviesoj" iš viso dalyvavo 437 meno mėgėjai, iš jų - 267 aklieji ir silpnaregiai (61 proc.). Šventėje dalyvavo 43 vaikai iš trijų neregių ugdymo įstaigų. Didžiausios varžytuvės vyko tarp folkloro kolektyvų - jų festivalyje buvo net penki. Folkloro kolektyvai mūsų sąjungoje bene populiariausi: jų veikloje dalyvauja 124 žmonės, iš jų - 73 aklieji ir silpnaregiai. Šventėje šoko, griežė ir dainavo penki tautinių ir pagyvenusių žmonių šokių, keturi vokaliniai, trys instrumentiniai kolektyvai, trys liaudiškos muzikos kapelos, du kanklių ansambliai, vienintelis išlikęs LASS Vilniaus kultūros namų mišrus choras "Skroblas". Programėles parengė du dramos ir du meninio skaitymo būreliai, du vokaliniai duetai, vienas namų muzikavimo duetas, trys pavieniai solistai vokalistai, du instrumentalistai, vienas armonikų ir vienas lūpinių armonikėlių duetas, aštuoni pavieniai skaitovai ir pasakoriai, savo kūrybą patys pristatė aštuoni literatai. LASS Vilniaus bei Kauno kultūros namai ir LASS Panevėžio kultūros klubas "Pavėsis" surengė dailiųjų amatų ir tautodailininkų parodas - 36 šio meno puoselėtojai pateikė daugiau nei šimtą darbų.

APDOVANOJIMAI
     Kaip jau minėjome šio pasakojimo pradžioje, viena iš festivalio "...Širdies šviesoj" naujovių - kolektyvų ir pavienių artistų vertinimas. LASS centro tarybos pirmininko įsakymu sudaryta vertinimo komisija turėjo teisę šventės dalyvius apdovanoti pirmo, antro arba trečio laipsnio diplomais. Tad šia teise ji ir pasinaudojo. Komisija šventės dalyvius nusprendė įvertinti taip:
     LASS Vilniaus kultūros namų mišrų chorą "Skroblas" (vadovas ir dirigentas Giedrius Svilainis) apdovanoti antro laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų moterų vokalinį ansamblį (vadovė Onutė Matusevičiūtė) - pirmo laipsnio diplomu;
     Šiaulių kultūros namų mišrų vokalinį ansamblį (vadovė Daina Kavaliauskienė) - trečio laipsnio diplomu;
     Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" moterų vokalinį ansamblį (vadovas Tautvylis-Julijus Kiznis) - trečio laipsnio diplomu;
     Šiaulių kultūros namų moterų vokalinį duetą - pirmo laipsnio diplomu;
     Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centro solistę-vokalistę Zofiją Vilkienę - antro laipsnio diplomu;
     LASUC duetas M.Brazauskis ir R.RatkevičiusVilniaus kultūros namų kanklių ansamblį (vadovė Eglė Jankuvienė) - pirmo laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų kanklių ansamblį (vadovė Romualda Montvilienė) - antro laipsnio diplomu;
     Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelą (vadovas Juozas Staniulis) - pirmo laipsnio diplomu;
     Šiaulių kultūros namų liaudiškos muzikos kapelą "Šelmiai" (vadovas Juozas Šukys) - antro laipsnio diplomu;
     Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" kaimo kapelą (vadovas Stasys Snabaitis) - trečio laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų instrumentinį ansamblį (vadovas Lionginas Matusevičius) - pirmo laipsnio diplomu;
     Vilniaus kultūros namų nuotaikingos muzikos ansamblį (vadovas Romualdas Jonavičius) - trečio laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų jaunimo popmuzikos ansamblį "Meniu" (vadovas Audrius Lenkšas) - antro laipsnio diplomu;
     Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centro vokalistą Joną Drėgvą - antro laipsnio diplomu;
     Vilniaus kultūros namų solistą-instrumentalistą Arvo Kunder - antro laipsnio diplomu;
     Armonikų duetą iš Šiaulių (Stefanija ir Dominykas Jočiai) - pirmo laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų pagyvenusių žmonių šokių kolektyvą "Šarma" (vadovė Gražina Geldauskienė) - pirmo laipsnio diplomu;
     Šiaulių kultūros namų tautinių šokių kolektyvą (vadovė Egidija Šėgždaitė) - antro laipsnio diplomu;
     Vilniaus kultūros namų tautinių šokių kolektyvą (vadovas Vytautas Komka) - antro laipsnio diplomu;
     Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centro tautinių šokių kolektyvą (vadovė Vilija Juozėnienė) - trečio laipsnio diplomu;
     Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" pagyvenusių žmonių šokių kolektyvą (vadovė Dainora Šiškevičienė) - trečio laipsnio diplomu;
     Vilniaus kultūros namų folkloro ansamblį "Versmė" (vadovai Darius ir Dalia Mockevičiai) - pirmo laipsnio diplomu;
     Šiaulių kultūros namų folkloro ansamblį "Sedula" (vadovė Virginija Gintilaitė) - antro laipsnio diplomu;
     Kauno kultūros namų folkloro ansamblį "Kanapija" (vadovė Bronė Kuzmickienė) - antro laipsnio diplomu;
     Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centro folkloro ansamblį "Spingsulė" (vadovė Sigita Mačernienė) - trečio laipsnio diplomu;
     Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" folkloro ansamblį "Pajauta" (vadovė Rima Žostautienė) - trečio laipsnio diplomu.
     Neliko pamiršti ir dramos bei meninio skaitymo būreliai. Čia sau lygių neturėjo kauniečiai: Kauno kultūros namų dramos būrelis apdovanotas pirmo laipsnio, o meninio skaitymo grupė - antro laipsnio diplomu. Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" dramos kolektyvas įvertintas trečio laipsnio, o Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filialo literatų klubas - antro laipsnio diplomu.
     Komisija nusprendė apdovanoti ir jaunuosius muzikantus bei dainininkus: solistę-vokalistę Raselę Misiukaitę (šventei parengė Onutė Matusevičiūtė) bei klarnetistą Aurimą Murzą (parengė mokytojas Danielius Žimkus) - antro laipsnio diplomais.
     Vertinimo komisija siūlo apdovanoti LASS centro tarybos padėkomis:
     Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, Kauno silpnaregių internatinę mokyklą, Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą už vaikų kūrybinį ir meninį ugdymą;
     LASS Vilniaus kultūros namų rusų dainos ansamblį (vadovė Janina Višinskienė); LASS Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" akordeonistą Antaną Kruopį; LASS Vilniaus ir Kauno kultūros namus bei Panevėžio kultūros klubą "Pavėsis" už meninės veiklos plėtojimą ir tautodailininkų ugdymą.

LIGI NAUJŲ ŠVENČIŲ!
     Jau minėjome, kad LASS yra gavusi kvietimus į Latvijoje ir Čekijoje vyksiančius tarptautinius festivalius. Vertinimo komisijos nuomone, festivalyje Čekijoje Lietuvos neregiams geriausiai galėtų atstovauti L. Matusevičiaus vadovaujamas LASS Kauno kultūros namų instrumentinis ansamblis. Estradinės muzikos festivalyje Jūrmaloje Lietuvai atstovaus LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių kultūros centras. Kokią programą rodyti, kokius artistus vežtis, palikta spręsti patiems šio centro vadovams. Komisija atrinko kolektyvus bei atlikėjus ir į jungtinį koncertą, vyksiantį Alytuje spalio mėnesį. Kadangi jų vardijimas užimtų daug vietos ir ne visiems skaitytojams būtų įdomus, to nusprendėme nedaryti. Kolektyvams, dalyvausiantiems minėtame koncerte, bus apie tai pranešta.
Kauniečių instrumentinis ansamblis     Būtų lyg ir viskas - baigėsi šventė, paskelbti nugalėtojai. Kaip visur, kur tik susiduriama su vertinimu, matyt, ir tarp šio festivalio dalyvių bus šiek tiek nusivylusių, šiek tiek nepatenkintų. Tačiau, atrodo, kad tas nusivylimas išsisklaidys su pirmaisiais naujos repeticijos ar naujo koncerto garsais. Rimtų priekaištų ar protestų bent iki šiol vertinimo komisija nesulaukė, o tai byloja, kad vertinta buvo gana objektyviai.
     Pabaigoje - apie tai, kas buvo gerai, bet galėjo būti dar geriau. Vertinimo komisijos pirmininkas Juozapas Kairys: "Kolektyvų vadovams reikėtų atkreipti dėmesį į repertuarą. Sėkmingai atlikti naują kūrinį visada yra sunkiau ir rizikingiau negu tą, kurį groji ar dainuoji keletą metų. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė: tie patys kūriniai, atliekami ilgesnį laiką, atsibosta, pradeda nebedominti klausytojo. Labai gražu, kad meno saviveiklos šventėse pradėjo dalyvauti tautodailininkai. Tačiau būtų dar gražiau, kad naujoms parodoms jie pateiktų ir naujus darbus."
     Štai tiek būtų apie kovo mėnesį penkiuose didžiuosiuose respublikos miestuose vykusį neregių meninės saviraiškos festivalį "... Širdies šviesoj". Tad iki naujų švenčių, naujų, dar neskambėjusių, bet būtinai suskambėsiančių kūrinių!
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]