Aurelija MYKOLAITYTĖ

REIKIA EITI, NETINGĖTI...

Vilkaviškio rajonas nėra iš didžiųjų, tačiau, kaip visur, taip ir čia, bėdų netrūksta. Apie šio krašto kasdienybę ir problemas, su kuriomis tenka diena iš dienos susidurti, "Mūsų žodžio" skaitytojams sutiko papasakoti LASS Vilkaviškio rajono tarybos pirmininkas Gintas Zorska.
    
Kol kas - be nuolatinės vietos
     Nors Vilkaviškyje vargiai pasiklystum, tačiau kiekvienam, o tuo labiau neprimatančiam, nėra jokio malonumo klaidžioti po miestą ieškant, kur įsikūrusi rajoninė aklųjų organizacija. Kaip papasakojo G.Zorska, jie jau yra pakeitę daugybę vietų: buvę Savivaldybės, Seniūnijos, Mokesčių inspekcijos pastatuose, kurį laiką dirbę "Suvalkijos" kino teatro patalpoje. Šiuo metu LASS Vilkaviškio rajono taryba yra prisiglaudusi Vilkaviškio miesto seniūnijoje, tačiau ar ilgam - niekas nežino. "Pasakys, kraustykitės kitur, ir viskas," - kalbėjo pirmininkas. Tai viena didžiausių rajono organizacijos problemų, įskaitant dar ir tai, kad patiems tenka susimokėti už kabinetą, šilumą, vandenį, elektrą, telefoną. Esant tokiam netikrumui dėl ateities, netgi elektros skaitliuko negali įsivesti, nors skaičiuojant pagal bendrus visų pastate esančių patalpų daviklius, rajono tarybai susideda ne tokios jau mažos sumos. G.Zorskos žodžiais, "Tų lėšų nėra tiek daug, kad galėtum kažką tvarkytis, o paskui palikti". Taip ir kraustomasi metų metais iš vienos vietos į kitą su menkute kabineto "manta" - nuolat gendančia rašomąja mašinėle, skaitymo prietaisu ir kitais mažmožiais.
    
Bendradarbiavimas su miesto valdžia
     LASS rajono pirmininkui tenka dažnai susitikti tiek su meru, tiek su vicemeru, kitais rajono valdžios atstovais. Bendrauja ir su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi, išrinktu Vilkaviškyje. "Mažai pas ką nesu buvęs", - prisipažįsta G.Zorska. Su meru ne sykį tartasi dėl lėšų, patalpų, kalbėtasi žmonių reikalais. Štai Pilviškiuos vienas žmogus gyveno tiesiog palėpėj, antrajame namo aukšte. Išsikrausčius iš to paties pastato bibliotekai, jis prašė leidimo pereiti į apačią. Dėl šio organizacijos nario G.Zorska ėjo pas merą, vicemerą, jo rūpesčiu buvo sudaryta komisija ir išsiaiškinta, kad žmogus gali gyventi bibliotekos patalpose. Arba ateina senukai, verkia, kad žemės jiems ilgai niekas neatmatuoja, ir vėl rajono pirmininkas stengiasi dėl jų ką nors padaryti.
     "Tenka būti tarpininku tarp valdžios ir žmonių", - sakė G.Zorska. Jam skambina, jo ieško dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni dėl žemės, kitiems kas nors neaišku dėl pensijų, treti prašo paramos, pavyzdžiui, žiemai malkų. Turbūt tokia jau dalia visų rajono pirmininkų - išklausyti pačias įvairiausias žmonių bėdas ir kiek galint padėti. Vilkaviškio rajono pirmininkas dėl tokios darbų gausos nenusimena ir toliau mina valdininkų slenksčius: pasak jo, sunkiausia buvo, kai pirmąsyk teko eiti, o dabar jau priprato. G.Zorska tikisi, kad čia pravers ir jo mokslai - visai neseniai užbaigti Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai, kurių metų teko klausytis ne tik įvairių teorinių paskaitų, bet ir mokytis rašyti programas, kurių prisireikia prašant paramos.
    
Žmonės verčiasi, kaip išmano
     LASS Vilkaviškio organizacijoje yra 90 narių. Iš jų 30 - I gr. regėjimo invalidai, 48 - II gr., visi kiti - III gr. arba regintieji. Kadangi jokio darbo akliesiems rajone nėra, žmonės verčiasi, kaip kas išmano. Vieni kiti bandė pynimą - ypač šiuo darbu susidomėta po to, kai mieste lankėsi pynikai ir visus norinčius mokė savojo amato. Yra rajone ir rankdarbių meistrų - puikių mezgėjų, kurių darbelius galima pamatyti parodose.
     Pasak G.Zorskos, didžiausias rūpestis yra nieko nedirbantys jauni žmonės. Tokių Vilkaviškyje - apie 30. Iš jų tik 2 turi darbo, abu - ne LASS sistemoje: vienas dirba masažuotoju, kitas - krovėju. Apmaudžiausia, jog net išmokus kokios nors specialybės jokio darbo negausi. Rajono pirmininkas papasakojo tokią istoriją: vaikinas išmoko Vilniuje dirbti su kompiuteriu, tačiau grįžęs į Vilkaviškį nė vienoje įstaigoje darbo nerado. Dabar jis dirba vienoje parduotuvėje krovėju - tai tiek naudos iš viso mokslo. G.Zorska pastebėjo, jog masažuotojui darbą kur nors rajone žymiai lengviau gauti, nes šios specialybės žmonių dar trūksta, o kompiuterininkui, tekstų surinkėjui - veik be prošvaisčių.
     Vėl kitokios bėdos yra su senesniais žmonėmis. Pirmininko nuomone, dar ne taip blogai tiems, kas verčiasi ūkiškai, gyvena su vaikais. Prasčiau vienišiesiems, neturintiems, kas juos globotų: į senelių namus nenori, o vienas gyventi sunkiai beišgali. Vis dėlto ir šie žmonės Vilkaviškio rajone nėra užmiršti: lankoma, kiek galima, padedama talkinant Globos ir rūpybos skyriui.
    
Prošvaistės kasdienybėje
     Nors Vilkaviškio aklųjų organizacija ir neturi savų kolektyvų, nei etnografinių ansamblių, nei chorų, tačiau gerų muzikantų čia netrūksta, ir šventei atėjus yra kam pagroti. Jau tradicinėmis yra tapę Tarpušvenčio vakaronės, Užgavėnių, Atvelykio susiėjimai. "Žmonės laukia švenčių, sako, užmirštam ir savo vargus, visai kitokie namo sugrįžtam", - pastebi G.Zorska. Bėda ta, kad švęsti nėra kur: pirmininko žodžiais, tenka pereiti visą Vilkaviškį, kol randi kokią salę, kurią sutiktų užleisti. O kokia šventė be vaišių! Čia vėl prasideda odisėjos po miestą nuo vienos organizacijos prie kitos, nuo vienos parduotuvės prie kitos parduotuvės. "Jie mane ten visi pažįsta, žino, ko atėjau", - juokauja LASS rajono tarybos vadovas. Pasak jo, nėkart nėra buvę, kad visiškai nieko negautų: kas paremia maistu, kas - pinigais. Štai pernai ekskursijai į Rumšiškes buvo gauta pinigų iš Globos ir rūpybos skyriaus, keletą šimtų litų organizacijos reikmėms yra paskyrusi Mokesčių inspekcija, o kur dar įvairios parduotuvės, davusios šventėms duonos, pyragų, mėsos gaminių, vaisvandenių... "Reikia eiti, netingėti, vis tas kojas varginti", - tokia G.Zorskos patirtis, sukaupta per šešerius vadovavimo LASS rajono tarybai metus.
     Dar vienas pragiedrulys LASS narių kasdienybėje - knygos ir spaudos leidiniai. Vilkaviškis turi savo kilnojamąją bibliotekėlę, iš kurios knygos, įrašytos į kasetes, pasiekia net 35 skaitytojus: dauguma ateina patys jų pasiimti, septyniems yra vežamos į namus. Pasak pirmininko, žmonės skaito nemažai knygų, tik nusiskundžia, kad jų kokybė prasta: per ilgesnį laiką kasetė pradeda cypti, ir dėl šios priežasties skaitymas darosi neįmanomas. LASS narius pasiekia ir spaudiniai: virš 40 žmonių rajone skaito "Mūsų žodį", dar 5 - nemokamai gauna "Šešupės" laikraštį. G.Zorska pasidžiaugė, kad pora redakcijų pažadėjo užprenumeruoti žmonėms po vieną kitą savo leidinį, o Globos ir rūpybos skyrius davė lėšų "Mūsų žodžio" prenumeratai.
    
Didžiausi pagalbininkai
     "Nežinau, ar galėčiau vienas vežt visus tuos darbus", - prisipažino LASS rajono tarybos pirmininkas. Pasak jo, didžiausias pagalbininkas yra žmona Irena, padedanti įveikti pasitaikančius sunkumus. Ji ne tik moko 5 mokinius Brailio rašto, bet ir suranda laiko patalkinti vyrui, ypač kai reikia ką nors parašyti. Renginiams organizuoti ateina į pagalbą taryba: žmonės susirenka, nors kai kurie ne visai pašonėj gyvena. G.Zorska dėkingas ir miesto valdžiai, pernai metais nepašykštėjusiai ir skyrusiai 10 000 litų aklųjų organizacijos reikmėms, - pasak jo, šie pinigai buvo naudojami taupiai ir stengtasi visų jų neišleisti, kad kitiems metams prasidėjus nepritrūktų lėšų. Pirmininkas patenkintas glaudžiais ryšiais su Kauno ir Marijampolės tarybos pirmininku Ramūnu Ulinsku, LASS centro tarybos vadovais, kurie taip pat neužmiršta Vilkaviškio ir čia esančios rajono tarybos.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]