Vytautas GENDVILASMŪSŲ, NE MŪSŲ PROBLEMA
Naujas pinigas - euras
Nuo šių metų sausio 1 dienos vienuolikoje Europos sąjungos šalių įvesta bendra valiuta - euras. Dėl naujos bendros valiutos savo nacionalinių valiutų atsisakė Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Prie šios monetarinės sąjungos kol kas neprisijungė tik Švedija, Didžioji Britanija, Danija ir Graikija, neįvykdžiusi visų bendrai valiutai taikomų reikalavimų.
Nuo 1999 m. sausio 1 d. atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais, o eurais. Kainos nurodomos ir nacionaline, ir bendra valiuta.
Europos sąjungos šalyse gyvena 370 mln. gyventojų. Priėmus pirmąsias Rytų Europos šalis kandidates, ES gyvens 430 mln. žmonių. Sąjunga turi didžiausią pasaulyje vidaus rinką. Prieš pat Naujuosius metus Europos Sąjungos šalių finansų ministrai nustatė tikslius nacionalinių valiutų ir euro kursus. Europiečiai tikisi, kad euras taps pasauline valiuta greta JAV dolerio.
Pirmosios monetos bei popieriniai pinigai žmonių piniginėse pasirodys tik 2002 metų sausio 1 dieną.
Euras ir neregiai
Naujaisiais pinigais naudosis ir Europos šalių aklieji bei silpnaregiai. Jie turės išmokti be vargo skirti įvairių nominalų banknotus ir monetas. Tačiau pinigai turi būti tam pritaikyti.
Sunkiausia akliesiems ir silpnaregiams bus pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 2002 metų pradžioje. Tada neregio piniginėje bus ir jo šalies valiuta, ir naujieji eurai.
Gerai suprasdama šios problemos svarbą, Europos aklųjų sąjunga, pasitelkusi Europos sąjungai priklausančių šalių svarbiausias aklųjų organizacijas, tikisi tinkamai paruošti akluosius ir silpnaregius, kuriems taip pat teks naudotis eurais. Šiam darbui Europos aklųjų sąjunga pasikvietė ekspertų. Jie Europos sąjungos valdininkams teikė rekomendacijų, kokie turėtų būti šių pinigų banknotai ir monetos, kad juos gerai skirtų neregiai. Savo šalyse ekspertai turės atlikti nemažą aiškinamąjį darbą. Ispanijos, Vokietijos ir Nyderlandų aklųjų organizacijoms patikėta dar iki naujųjų monetų bei banknotų įsigaliojimo jas išbandyti ir teikti patarimų, kaip neregiai galėtų lengviau skirti naujuosius pinigus.
Europos neregių pergalė
Praėjusių metų birželio mėnesį Briuselyje vykusiame Europos aklųjų sąjungos posėdyje kalbant apie eurus buvo konstatuota, kad 10 ir 50 centų briaunos yra rantuotos per smulkiai. Kitaip tariant, kalyklose monetų briaunos buvo surantuotos ne taip, kaip buvo rekomendavusi Europos aklųjų sąjunga. Bėda ta, jog tokias monetas akliesiems ir silpnaregiams būtų labai sunku atskirti.
Apie šią problemą imta kalbėti gana garsiai. Tačiau monetų kalyklų vadovai į tai iš pradžių nekreipė dėmesio. Be to, jau buvo nukalti 9 milijonai dešimties centų euro monetų.
Europos aklųjų sąjunga pradėjo aktyvią švietėjišką aiškinamąją kampaniją. Europos sąjungos finansų ministrams ir monetų kalyklų vadovams aiškinta, kad šios klaidos pasekmės ateityje gali sukelti akliesiems ir silpnaregiams labai rimtų problemų.
Po trijų savaičių intensyvios kampanijos Europos aklųjų sąjunga šventė pergalę. Europos sąjungos finansų valdžia sutiko perkalti 10 ir 50 centų monetas.
Visos euro monetos yra apvalios, todėl Europos aklųjų sąjunga mano, kad toks dizainas keistinas iš esmės. Būtina padaryti taip, kad iš monetos briaunos aklasis ar silpnaregis be didelio vargo galėtų pažinti jos nominalą, t.y. atskirti vieną nuo kitos.
Kelių Europos sąjungos šalių neregiai euro monetas įvertino skeptiškai. Jie teigia, kad euro monetų dizainas - tai žingsnis atgal, nes jų šalyse dabar naudojamos monetos yra daug geriau pritaikytos akliesiems ir silpnaregiams.
Europos sąjungos finansų ministrai pritarė, jog atsižvelgiant į Europos aklųjų sąjungos priekaištus nereikėtų atsisakyti anksčiau patvirtinto monetų briaunų rantavimo, kuris gilesnis ir lengviau apčiuopiamas. Prancūzijos pinigų kalykla sutiko perlydyti devynis milijonus jau spėtų pagaminti monetų.
Apie šią Europos aklųjų sąjungos kovą ir pergalę buvo daug rašyta spaudoje. Tai byloja apie visuomenės domėjimąsi ne tik eurais, bet ir sutrikusio regėjimo žmonėmis.
Europos aklųjų sąjunga džiaugiasi pasiekta pergale, tačiau mano, kad monetų dizainas yra prastas, nes aklieji ir silpnaregiai, vartodami eurus, patirs sunkumų. Todėl, radusi progą, Europos aklųjų sąjunga siūlys tobulinti monetų dizainą.
Euras ir mes
Vis glaudesni ryšiai sieja Lietuvą ir Europos sąjungą. Todėl ką nors pirkdami ar parduodami europiečiams, būsime ir mes priversti skaičiuoti eurais.
Vis daugiau reikalų Europoje turi ir Lietuvos aklieji bei silpnaregiai. Netoli tas laikas, kai vieno kito mūsų kišenėse sužvangės eurai. Taigi Europos aklųjų sąjungos pergale galėsime pasidžiaugti ir mes. Šis Europos aklųjų sąjungos laimėjimas liudija: būdami atkaklūs, įvairių šalių aklieji bendromis jėgomis gali įveikti net ir Europos biurokratus.
