IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS


dr. Valentinas Vytautas Toločka

 


Mykolui Poznanskui - 75

     Sausio 6 dieną sukanka 75 metai, kai gimė (1924) Mykolas Poznanskas - Lietuvos aklųjų draugijos kūrėjas ir ilgametis jos centro valdybos pirmininkas.
     M.Poznanskas gimė Pagerklių kaime (Anykščių raj.), darbininkų šeimoje. Netrukus šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. Čia Mykolas lankė pradinę mokyklą. 1937 m. susižeidė ir neteko regėjimo. Mėgo skaityti knygas. Jų daug perskaitė su reginčiais draugais. 1940 m. rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą, kurį 1945 m. baigė. Mokslą tęsė Kauno suaugusiųjų gimnazijoje. 1950 m. baigė mokytojų seminariją; 1971-1977 m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Nuo 1945 m. aklųjų mokykloje pradėjo dirbti būrelių vadovu, 1950-1958 m. - ten pat mokytoju, dėstė matematiką, istoriją ir kt. dalykus.
     M.Poznanskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) narių: organizavo knygų perrašinėjimą Brailio raštu, buvo aklųjų mokyklos ir LAD Kauno skyriaus laikraščių redaktorius, skyriaus valdybos narys, LAD pirmojo suvažiavimo delegatas. 1949-1950 m. dirbo LAD Kauno miesto skyriaus valdybos pirmininku, 1951-1952 m. LAD centro valdybos pirmininku. 1956 m. buvo paskirtas Kauno aklųjų įmonės direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1957 m. iki 1963 m. vasaros dirbo tos pačios įmonės direktoriumi. Nuo 1963 m. rugpjūčio iki 1986 m. pabaigos - LAD centro valdybos pirmininkas, o nuo 1968 m. dar ir LTSR socialinio aprūpinimo ministerijos kolegijos narys. Jam vadovaujant centro valdybai, smarkiai išaugo Draugijos organizacinė, gamybinė ir kultūrinė veikla, gamybinio ir gyvenamojo ploto statybos.
     M.Poznanskas parengė straipsnių periodinei spaudai. LAD leidykla 1983 m. Brailio raštu išleido jo knygą "Draugijos darbų baruose". 1982 m. jam paskirta LAD tiflologinė premija už ilgametę aktyvią organizacinę, gamybinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą ir tiflologinius darbus. LAD devintasis suvažiavimas jį išrinko Draugijos garbės nariu. 1982 m. suteiktas Latvijos aklųjų draugijos garbės nario vardas.
     1987-1992 metais M.Poznanskas dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijoje tiflologinio garsinio žurnalo redaktoriumi.
     1996 m. liepos 2 d. dekretu Lietuvos Respublikos prezidentas apdovanojo Mykolą Poznanską Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu.

Žurnalistas Saulius Plepys

     Sausio 10 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939) žurnalistas Saulius Plepys. Jis gimė Šiauliuose, darbininkų šeimoje. Jo tėvas buvo traukinių mašinistas. Kūdikystėje susirgęs meningitu, Saulius neteko regėjimo. 1948-1959 m. mokėsi Kauno aklųjų vidurinėje internatinėje mokykloje. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Tais pačiais metais išrinktas LAD Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. Po dvejų metų perėjo dirbti redaktoriumi į LAD leidyklą. Čia 1966 m. gegužės mėnesį jis parengė ir išleido pirmąjį (be pavadinimo) garsinį žurnalą. Vėliau žurnalas pavadintas "Spinduliu". 1967 m. S. Plepys paskirtas žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju; nuo 1972 m. - Žurnalistų sąjungos narys. 1973-1988 m. dirbo LAD leidyklos direktoriumi-vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1990 m. - garsinių žurnalų redaktorius. Nuo 1998 m. yra LAB Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus vedėjas. Jis pakeitė iki tol čia dirbusį dr. Antaną Grigutį.
     S.Plepys yra išspausdinęs įvairaus pobūdžio straipsnių žurnale "Mūsų žodis", Lietuvos invalidų draugijos laikraštyje "Bičiulystė" ir kitur. 1988-1989 m. buvo Londono radijo BBC rusų tarnybos neetatinis korespondentas. Iš rusų kalbos yra išvertęs tiflologinės literatūros knygų. Sudarė (kartu su Antanu Baltramiejūnu) "Tiflologijos enciklopedinį žodyną", kurį Brailio raštu LAD leidykla išleido 1981-1986 m. Jo "Etiudai apie akluosius" Brailio raštu buvo išleisti 1989 m., "Maištą prieš lemtį" 1994 m. išleido J. Marcinkaus leidykla "Eldija" reginčiųjų raštu.
     Ir mokydamasis aklųjų mokykloje, ir dirbdamas Draugijoje, S.Plepys dalyvavo meno mėgėjų būreliuose: mokykloje grojo skudučiais, LAD Vilniaus kultūros namų estradiniame orkestre grojo saksofonu, dainavo. Nuo 1992 m. gieda evangelikų reformatų bažnyčios chore "Giesmė".
     Už ilgametę tiflologinę veiklą bei "Tiflologijos enciklopedinio žodyno" parengimą LAD centro valdybos prezidiumas 1986 m. jam paskyrė tiflologijos premiją.

Juozas Stankevičius - ir muzikantas, ir kompozitorius

     Sausio 21 dieną sukanka 90 metų, kai gimė (1909) Juozas Stankevičius. Jis gimė Škotijoje, Glazgo meiste, angliakasio šeimoje. Apako vaikystėje nuo traumos. Trejus metus mokėsi Glazgo aklųjų institute. 1919 m. Stankevičių šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilkaviškyje.
     1928 m. J.Stankevičius įstojo mokytis į Kauno aklųjų institutą. Baigęs bendrojo lavinimo klases ir įgijęs šepečių gamybos amatą, įsidarbino instituto dirbtuvėje. Būdamas gabus muzikai, grojo bosu mokinių pučiamųjų instrumentų orkestre, gerai skambino fortepijonu, dainavo chore ir vokaliniuose ansambliuose. Kurį laiką net pats vadovavo mokinių chorui.
     1941 m. pradžioje J.Stankevičius su šeima persikėlė į Vilnių ir įsidarbino aklųjų įmonėje. Čia įsitraukė į visuomeninę veiklą, suorganizavo vyrų vokalinį ansamblį. 1942 m. sunkių karo meto sąlygų verčiamas, su visa šeima grįžo į Kauną ir pradėjo dirbti darbininku čia įsteigtoje aklųjų įmonėje. Vėliau, toje įmonėje dirbdamas po karo, grojo estradiniame ir pučiamųjų instrumentų orkestruose.
     J.Stankevičių žinome ir kaip kompozitorių, sukūrusį dainų, pjesių fortepijonui, gedulingų maršų pučiamųjų instrumentų orkestrui. Dar pridursime, kad J.Stankevičius buvo aktyvus Aklųjų draugijos veikėjas. LAD suvažiavimuose buvo renkamas centro revizijos komisijos, centro valdybos nariu. Devintasis suvažiavimas, įvykęs 1979 metais, jį išrinko Draugijos garbės nariu.
     Mirė J.Stankevičius 1989 m. vasario 10 d.
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]