Karolis Verbliugevičius

Regėjimo netekau staiga, būdamas 19 metų, autoavarijoje patyręs retą ir sunkią galvos traumą. Pirmieji mano apmąstymai buvo labai aiškūs - apie savarankišką judėjimą savo mikrorajone ar pačiame mieste net nesvajojau. Jei tokia mintis ir kildavo, tai vaizdavausi save sukinėjantį ratus apie namą, kuriame gyvenau. Ką jau bekalbėti apie visuomeninį transportą, aptarnavimo ir paslaugų teikimo punktus? Dabar jau galiu drąsiai teigti, kad nors ir turint regėjimo negalią, galima ir reikia vaikščioti savarankiškai, tik turite parodyti noro ir truputį pastangų. Ryžkitės pirmiems žingsniams ir vis naujiems išbandymams, o su laiku tai taps malonia kasdienybe.

• Pradedant savarankiškai vaikščioti, reikia ypatingo susikaupimo - vos tik atsipalaiduosite, pasipils klaidos, dėl kurių galite patirti rimtų fizinių traumų. Todėl būkite atidūs, nors jums ir atrodo, kad pavojus negresia. Iš pradžių man atrodė, kad sunkiausia yra pereiti gatvę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai viena lengviausių užduočių. Kuo judresnė gatvė, tuo lengviau susiorientuoti, kada galima ją pereiti. Truputį ilgiau pastovėję prie pėsčiųjų perėjos ar šalia jos, turėtumėte išgirsti stovinčias, jus praleidžiančias mašinas, arba tiesiog atsiras mandagus vairuotojas, kuris garsiniu signalu jums duos ženklą - galima eiti. Šiuolaikines pėsčiųjų perėjas nesunkiai galima surasti jei šalia jų ir nėra išskirtinių orientyrų. Prie tokių perėjų nebūna stataus bortelio, jo paviršius - nuožulnus.

• Kad ir kokia situacija būtų, niekada neskubėkite, negalvokite, kad jūs esate svarbiausias ir matomiausias žmogus pasaulyje, negalvokite, kad baltoji lazdelė yra leidimas eiti visur ir visada. Geriau sugaiškite 1-2 minutes klausydamiesi garsų. Idealiausias variantas - paprašyti praeivių, kad padėtų pereiti gatvę.

• Kuo siauresnis takas, tuo lengviau juo eiti ir atvirkščiai - kuo platesnis takas, kuo erdvesnė aplinka, tuo sunkiau orientuotis. Susidūrę su kliūtimi, stenkitės nesustoti, o paprastai ją apeiti kuo mažiau keisdami kryptį.

• Jei abejojate, kad priėjote stotelę, verčiau paklauskite žmonių, kur ji yra? Galite sustoti ir palaukti, kol pravažiuos koks nors troleibusas ar autobusas - išgirsite, kur jis sustojo ir lengvai surasite stotelę. Jei tiksliai neišgirdote, kur yra durys, lazdele bandykite atsiremti į pačią transporto priemonę ir braukiant per jos šoną eiti į vieną ar kitą pusę, kol prieisite duris.

• Dažnai pasitaiko, kai į stotelę atvažiuoja iškart kelios transporto priemonės, o jūs išgirdote tik vieną. Žmonės jums pasako tik pirmosios numerį. Kad atvažiavo jums tinkama transporto priemonė, jūs sužinosite jau po laiko, kai ji pajudės iš stotelės. Kad išvengtumėte tokių nesusipratimų, patartina stovėti ten, kur galėtų sustoti paskutinė transporto priemonė. Išlipant iš autobuso ar troleibuso, labai dažnai prieš jus išdygsta ne žmonės, o stulpas, šiukšliadėžė ir pan. Todėl stenkitės lazdelę visada laikyti prieš save.